už

nu ir juokingos kai kurios tai kaip gyvent tam žmogui, kuris atlieka išvalymus? jų žmonoms, vaikams? Taip ir gyvena, niekas neprivečia žmogaus ir per prievartą gydytojas to nepadaro. Čia jau ieškojimas problemų lygioj vietoj. Mano klasioko tėtis sirgo odos vėžiu, kaip atrodė žmogus, baisu net apsakyt, kai matei jį sveiką. Deja, išgelbėti jo nepavyko, kiekviena minutė buvo baisi – skausmas toks, kurio jau niekas nebenuima, patys artimieji lengviau atsikvėpė, kai jis mirė, nes per sunku matyt, kas su žmogum daros ir jau niekuo nebegalima padėti… oda tiesiog nuo kaulų krito, tai ar čia jau teisinga kalbėti apie viltį???

Jauni žmonės dažnai būna per daug idealistai, nieko gyvenimas vieną dieną nuima rožinius akinius.

uz

už, kiekvieno teisė rinktis