Eutanazija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esate už ar prieš? Kokie jūsų argumentai, ar čia atmetate religiją? Ar norėtumėt jos sau, jei būtų beviltiška sveikatos būklė?
Eutanazijos atlikinėjimas nėra atskirai profesija, kad reikėtų pasakot žmonai ar vaikams ką darai.
Eutanazijas atlieka daktarai, tie patys žmonės atlieka ir abortus, ir daro operacijas, kurių metu mirti gali pacientai, leidžia narkotikus nuskausminimui ir tt, toks jų darbas. Pasikartosiu – eutanazija nėra žmogžudystė. Eutanazija skirta žmogui, kuris sunkiai serga, kuriam nėra gydymo ir kuris vistiek mirs/vegetuos/kankinsis. Kas jums atrodo žiauriau – palikti žmogų kankintis agonijoje iki mirties, negalint niekuo padėti, ar suleisti dozę vaistų/atjungti aparatą, kad žmogus ramiai ir be kančios mirtų? Tai yra tiesiog palengvinimas ir pagalba sergančiajam.
Yra keli dokumentiniai filmai apie eutanazija. Seniai ziurejau tai nepasakysiu kurios salies. Bet abejuose gyvybe nutraukia pats zmogus. Isgeres didele vaistu doze. Ir tame filme labai graziai tai parodoma, Visa seima yra uz, visi su pacientu atsisveikina, kol jis dar sveiko proto, ispildo jo paskutini nora. Isveza i spec klinika ir jis ten bunant grazioje aplinkoje mirsta. Manau tai yra milijona kartu geriau, nei kanciose, agonijoje klykiantis zmogus, kuriam negali niekuo padeti, o turi ziureti i jo tokias kanicias metu metus. Ypatingai buna gaila vaiku, pvz. berniukas 8m. kankinosi baisinguose skausmuose ir verke, kad jis nori mirti, kad nenori gyventi. Isivaizduokit ka jaucia tevai, medikai, kai niekuo negali padeti….
Esu už. Prieš kelis metus buvo istorija, viskas vyko ne Lietuvoje, buvo du dvyniai broliai kurie sirgo reta liga ir apako dar vaikystėje, jau užaugus apie 30tus gyvenimo metus buvo nustatyta,jog silpnėja klausa ir apkurtimas bus staigus bei neišvengiamas. Abu broliai pasirinko eutanaziją. Kas per gyvenimas būti kurčiam ir aklam? Jau nekalbu kur žmonės pumpuojami nuolat morfijum ir vis vien kamuojasi skausmuose. Buvo ir per Rūtą lnk rodytas intervių, kuomet mama negalėjo padėt neįgaliam sunui atimt sau gyvybės, tai grįžusi rado jį lovoj pasikorusį ant radiatoriaus…
Kažkada buvo iškelta mintis, kad eutanazija yra moraliniu požiūriu kažkas panašaus į prostituciją
Youtube žiūrinėjau visokius video, kad susidaryt nuomonę, tai numesiu ir čia keletą. Bet dar noriu pasakyt, kad nereikėtų maišyti asistuojamos savižudybės su eutanazija, nes skirtumas yra. Nors dažnai žmonės, kurie norėtų galimybės nutraukt savo kančią (eutanazijos), naudojasi šia asistuojamos savižudybės paslauga, nes jų šalyje tai tiesiog nėra legalizuota.
1.
2.
Štai čia jau kitoks atvejis, negu ketinama įteisinti Lietuvoje.
3.
4.
Vienas sunkesnių atvejų, kai ligonis dėl savo būklės visiškai negali mąstyti ir priimti sprendimų.
5.
Gal galėtum paaiškint šią mintį, nes nerandu sąsajų?
tai tą ir sakau, kad Hipokrato priesaika problemos nesudaro, buvo pakeista dėl aborto, bus ir dėl eutanazijos.
tu zmogaus nenuzudai, palengvini jo mirti. o pasakoti zmonai, o tuolabiau vaikams nera butina. @bite1 viska labai graziai paaiskino.
Vienareikšmiškai – prieš eutanaziją. tai elementari žmogžudystė.
Tai tiesiog mirties pagreitinimas… Na aš asmeniškai nenorėčiau žiūrėt ,kai mano artimas žmogus kankinsis prieš mirtį ,kol galiausiai mirs. Ir pati pasirinkčiau eutanaziją, kankintis nenorėčiau Greita ir lengva mirtis.
Ir šiaip ,tai yra taikoma nepagydomiems ligoniams, kurių likęs gyvenimas praeitų skausmuose, ir tik jiems patiems norint. Reiktų plačiau žiūrėt ,nes toks argumentavimas ,kodėl prieš, man nesąmonė ;d
@lolo nežmogžudystė, kai žmogus pats to nori
…taip, tada savižudybė.
Bet, jei to nori nežmogus, o jo artimieji?
Už tuo atveju, jei žmogus pasirašo prašymą būti eutanazuojamu, būdamas sąmoningas. Panačiu principu, kaip dabar tai atliekama su sutikimu po mirties tapti organų donoru. Galbūt mano egoizmas daug man pačiai kančių suteiktų: nenoriu, kad mano artimas mirtų. Dar ne dabar. Bet tie, kam yra tekę matyti fizines ir moralines beviltiškai sergančio žmogaus kančias, greitai susidorotų su savo egoizmu. Daug skaudžiau visomis prasmėmis, kai nepagydomai sergantis žmogus miršta iš lėto, yra priklausomas nuo aplinkinių ir pats negali net pasiversti ant šono, tačiau sąmoningai viską suvokia, kai kenčia tokius skausmus, kad ir morfijus bejėgis tampa…Kai uodegikaulis suyra dėl kryžkaulio srityje atsivėrusios pragulos, atsivėrusi žaizda drenuojama dėl neįtikinamo pūlių kiekio ir žmogaus audiniai pradeda irti dar jam esant gyvam. Kai žmogus vietoje įprastų spalvų mato iškreiptas, kai verkia ir šaukia ne savu balsu iš nevilties, kai gęsta jo akys, kai jo asmenybė išeina metais anksčiau, nei fizinis jo kūnas. Ir kai suvokia ir pats sergantis bei jo artimieji: niekas nebegali niekuo padėti, tik laukti.
Žinote palinkėjimą gimtadienio proga? Gyventi ilgai? Pataisyčiau: ilgo gyvenimo ir staigios mirties. Kas yra tai išgyvenęs, supras mane be jokių papildomų paaiškinimų.
Esu už žmogaus teises, tačiau eutanazijai nepritariu. Dievas davė gyvybę, manau, jis vienintelis gali ją ir atimti. Ta prasme, juk čia savižudybė, na ir kas, kad leistina tik kenčiant siaubingus skausmus ir etc. Beje, pastebėjau, kad kalbant apie žmogaus teises, dažnai nuomonė kertasi su Bažnyčios, kas man yra labai nemalonu, tačiau šiuo atveju pritariu josios bendruomenės pozicijai.
Nėra juk to dievo ar dar kokių panašių tipažų. Man net keista, kaip šiais laikais dar yra tikinčių tomis pasakomis, kokiomis viduramžiais buvo plaunamos varguolių smegenys. Na ir dabar močiučių dar plaunamos ir neša savo centus kunigams. O aš pats esu už eutanaziją. Žmogus gyvendamas daržovės pavidale negerbia nei savęs, nei kitų. Reikia turėti drąsos ir garbės pasitraukti ir palengvinti artimųjų gyvenimą, galų gale ir savo.
Toks geras filmas yra šia tema The Sea Inside, apie tikrą istoriją, kaip vyras ilgai kovojo, kad jam pritaikytų eutanaziją. Geras dialogas.
Julia: Why choose death?
Ramón Sampedro: Well, I want to die because I feel that a life for me, in this state has no dignity. I understand that other quadriplegics may take offense to my saying there’s no dignity in this, but I’m not trying to judge anyone. Who am I to judge those who choose life? So don’t judge me or anyone who wants to help me die.
Julia: You think someone will help?
Ramón Sampedro: Well, that depends on the powers that be. They’ll have to overcome their fear. But hey, it’s really no big deal. Death has always been with us and always will be. It catches up with all of us. Everyone. It’s part of us. So why are they shocked because I choose to die, as if it were contagious?
Julia: If this goes to court, they’ll ask why you haven’t explored all alternatives. Why refuse a wheelchair?
Ramón Sampedro: Accepting a wheelchair would be like accepting the scraps of the freedom I lost. Think about this: You’re sitting there, three feet away. What’s three feet? An insignificant distance for any human being. But for me, those three feet that keep me from reaching you, from touching you, are an impossible journey. Just an illusion. A fantasy. That’s why I want to die.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
