Tai ne medikas gi ištaškė tas smegenis, jis neatsakingas už to žmogaus mirti. Atlikdamas eutanaziją tu esi atsakingas už mirtį ir tai kabo virš galvos visą laiką. Kvaili palyginimai.

Medikas neprivalo daryti nieko kas prieštarauja jo moraliniams/religiniams įsitikinimams ir pan (pvz. ir aborto neprivalo daryti, kai nėr medicininių indikacijų).

O kieno įsitikinimams neprieštaraus – tas padarys. Juolab eutanaziją darydamas medikas ne nužudo žmogų – o palengvina jo mirtį ir elgiasi humaniškai Lietuvoje jau yra eutanazija, tik pasyvi. Tai yra neteikti gydymo, kad žmogus greičiau numirtų (jei mato, kad gydymas vistiek nepadės, arba tiesiog tik prailgins kančias). Galėtų įteisint ir aktyvią, nes pasyvi tik didesnis kankinimas ir nehumaniška

kas nebijo tas padarys, arba pats paduos (bet jau cia ta eutanazija tokiu atveju kur net pats nesugebetu isgerti nuodijamu vaistu) tai ir koks tas gyvenimas kai prie aparato prijungtas zmogus kurio neimanoma isgydyt, ir tokie skausmai kad su stipriausiais nuskausminamais niekas i gera neiseina, o dar kiek pinigu gydymui ar gyvybes palaikimo aparatui iseina, kai maloniau isleisti tuos pinigus ant tokiu kuriuos imanoma isgydyti

Aš už, bet kaip viena narė sakė, kas garantuoja, kad gydytojas vietoj gydęs pacientą, jam nesuleis eutanazijos

Koks tikslas gydytojui taip daryti? Kuo daugiau pacientų gydytojas sėkmingai išgydo, ar bent jau apgydo – tuo jis geresnis savo srity, tuo geresnį vardą pelno, tuo daugiau pacientų turi. Juolab jam ne iš savo kišenės gydyt reikia, kad marintų žmonės. + ne vienas pats sau gydytojas nusprendžia dėl eutanazijos, o visas gydytojų konsiliumas, ten sudėtingas procesas nenusikalbėkit, merginos.

p.s. suleidžiami vaistai, o ne eutanazija.

žinau, kad neleidžiami, bet geriau skamba

Aš už. Po kiekvienos dienos tvirčiau už, tačiau jau gana seniai apie tai mąsčiau. Tiesa, reikia labai stiprios teisinės bazės, investicijų, nėra čia pigus dalykas. Be to, eutanazijos procesas trunka tikrai ilgai, ir bet kuriuo metu žmogus gali nutraukti, net jau paruošus mirtiną dozę vaistų

Už. Mano seneliui buvo skrandžio vėžys. Priešmirtinė agonija vyko vos ne parą laiko. Kas yra tai matę tikrai supras. Kai mirė, atėjau prie močiutės, ir ji sušnabždėjo “jam dabar daug geriau. Daug lengviau”…

Už, žmogus turi turėti galimybę nutraukti savo priešmirtines kančias.

Už.

Manau bet kokiu atveju atimti žmogui gyvybę yra žiauru, nesvarbu, ar jis kalinys, ar ligonis. Pastariesiems sutinku, kad jei nėra prošvaisčių ir yra nežmoniškai kenčiama, ‘vegetuojama’, geriau mirti. Man tik kliūna klausimas, kas atlikinėtų eutanazijas. Gydytojas, ar specialiai tam paskirtas asmuo? Kaip gyvent tokiam asmeniui, kuris žudo, kaip pasakyt žmonai apie tokį darbą, vaikam, kaip būt visuomenei, pačiam iškęst savo sąžinę, surast atsakymus į svarbius klausimus? Ir kokios moralės žmogus turėtų būti, kad galvotų, kad čia daro gerą dalyką, net jei tai iš tiesų yra gerai?

Uz. Dirbu su sunkiais ligoniais.ir kiekviena diena matau ju kancias, giminiu kancias. Tad pati tokio “gyvenimo”nenoreciau

Bet pirma manau turetu but iteisintas atsisakymas gydymo. Pvz. Noreciau jau db pasirasyt dokumentus, kad netaikytu dpv ir pan. Ir nelaikytu manes kaip darzoves atsitikus kokiai nelaimei.