Eutanazija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Esate už ar prieš? Kokie jūsų argumentai, ar čia atmetate religiją? Ar norėtumėt jos sau, jei būtų beviltiška sveikatos būklė?
Aš už, bet tokį dalykai reikėtų labai aiškiai suformuluoti, kad neliktų vietos jokioms interpretacijoms.
pagaliau, visada buvau uz, ypac poto kai maciau kaip mociute 3 metus kankinosi merdejo akyse, negalejo vaikscioti, net sedeti, tik guleti lovoje, dar ir skleroze paumejo, nebepazino savo vaiku, anuku, nezinojo nei koks metu laikas nei kur esa, dienu dienas gulejo lovoje i lubas ziuredama, vieninteles pramogos buvo – valgis tris kart i diena, nei tv ziuredavo, nei knygu skaitydavo…. ar cia gyvenimas, niekam to nelinkeciau
Slidus reikalas.
Bet, jei žinai, kad žmogus vis vien mirs, tik laiko klausimas, skaudu žiūrėt į jį kenčiantį.
Mano senelis mirė šių metų lapkričio paskutinę dieną, o dar savaitę prieš, nuėjus aplankyti, sunku buvo sulaikyti ašaras, išėjus jaučiaus kaip kosmose.
Sunku suvokti buvo, kaip žmogus, visai neseniai buvęs ganėtinai sveikas, taip staiga gali būti suvalgomas vėžio.
Žmogus žiūri į mane, laiko mano ranką, ir klausia, kas jam padės, sako: ‘anūkėle, kodėl daktarai nieko nepadaro, tu man padėk’.
Priliesti nebuvo galima, visą kūną raižė skausmai.
Tik dabar, tiek laiko praėjus, atrodo, blaiviai suvokiu situaciją, ir mėginu įsivaizduot, kokios kraupios buvo paskutinės žmogaus gyvenimo dienos.
Senelis man buvo tikrai artimas – visąlaik gyvenom kartu: jis, močiutė ir aš.
Labai egoistiškai skamba kai žmonės sako “Bet tai artimieji nepritartų, kaip jiems sunku būtų” Atsiprašau bet blet, jeigu man nežmoniškai skauda, nebenoriu daugiau kankintis ir jaučiuosi nugyvenusi pakankamai, tai yra MANO teisė, ne tėvų, ne brolių, seserų, teisė rinktis tolesnį “gyvenimą”, bandymą kapanotis ar mirtį.
As uz,bet kad tik po to nepataptu piktavaliskas naudojimas pries save arba kitaip sakant lengvas budas nusizudyti?
Už
Už, juolab, kad dėl eutanazijos turi pats žmogus apsispręsti būdamas blaivaus proto.
Na, nežinau, aš kažkaip nesuprantu, ką reiškia “mirti oriai”. Man mirtis per niekur neatrodo nei garbinga nei dar kokia ten ori ar ką… Bet esmė yra kančios nutraukimas ir, atrodo, daugumoj atveju eutanazija būtų visai teisinga. Tik reiktų labai kruopščiai atidirbt visą tą sistemą, kad niekas negalėtų piktavališkai tuo pasinaudot. Gera idėja būtų, kad pasirašyt gali tik pats būdamas blaivaus proto. Dar gal būtų neblogai video įrodymus rinkti, kad būtentu sutikai ir kaip tai buvo įvykdyta. Ir, savaime aišku, kad ne kiekvienoj vos sunkesnėj būklėj galima būtų to griebtis, o tik tam tikrose beviltiškose situacijose, kad tuo nebūtų žaidžiama kairėn dešinėn.
Uz
KAs uz, jus galvojat tik apie geraja puse. Bet yra ir blogoji. Tokioje kaip Lietuvoje ir daugumoje kitu valstybiu tam tikros zmogzudystes gali buti neteisingai pateisinamos kaip eutanazija. Gal ligonis to net nenorejo, bet jo parasas padirbtas ir pan. As manau, kad kam lemta iseiti, tas ir iseis, jeigu zmogus kankinasi, bet jis dar gyvas, tai vadinasi, jam dar nelemta iseiti. Nezinau ar gali blaiviai mastyti tie, kuriems is tikruju reikalinga ta eutanazija. Juk zmones ir po desimtmeciu is komos prabunda. Nesu nei uz nei pries, manau sitas dalykas turi vienodai minusu ir pliusu.
O jeigu vėžio paskutinė stadija? Kuri tikrai neišgydoma? Tada žmogus tiesiog nyksta akyse, pasidaro kaip giltinė, kenčia nuo baisių skausmų, kurių net morfijus nenuima ir galų gale užgęsta.
Jeigu visiškai neįgalus žmogus, kuris negali nei vaikščioti, nei apsitarnauti? Pvz insulto visiškai paralyžiuotas? Ir kuris gali dar kokių 10 metų gyvent? Našta pačiam žmogui, našta jo artimiesiems, našta valstybei. Kai žmogus net pats pasisioti, pavalgyt ar pasiverst ant šono negali, šnekėt normaliai negali, tai koks čia gyvenimas jam? Koks gyvenimas artimiesiems, kurie 24h per parą turi metę darbus rūpintis? Neretai taip sergantys žmonės kasdien verkia kaip nori mirti. Bet patys nieko pasidaryt dėl būklės negali. Koma – joje žmogus gali labai daug metų gulėt, o jei ir atsigaus – nebebus toks koks buvo, bus vistiek daržovė, kuri nieko nesupras. O išlaikyt manot pigiai kainuoja ligoninei? Vietoj tokio neperspektyvaus ligonio, galėtu išlaikyti tuos, kuriems labiau reikia.
Nereikia būti savanaudžiais ir drausti eutanazijos. Eutanazija veltui nedaroma, turi būti tikrai sunki būklė kuomet ji taikoma, žmogus dėl to pasirašo arba įgalioja artimuosius už jį nuspręst, būna sprendžiama specialistų ar tuo atveju žmogus adekvačiai sprendžia. Jūs gal eutanazijos nenorit, o kai kuriem žmonėm tai išsigelbėjimas ir jie baisiose kančiose gyvena. Jei mane visiškai suparalyžiuotų ir taip turėčiau dar ilgai gyvent, tai tikrai nenorėčiau, kad koks vargšas artimas žmogus man kasdien visą dieną pampersus keistų ar seiles nuo veido valytų
Eutanazija, tai ta pati savizudybe – ar iteisins, ar ne, vistiek, kas nori, tas nusizudo. Lieka tik tie atvejai, kai zmogus nepajegus nusizudyti del ligos ar kitu priezasciu.
jeigu sumacheris neturetu tiek pinigu, le sudo jis butu dabar gyvas koma buvo dirbtine, kad jis nenumirtu.
ir esat labai neteisus teigdamos, kad mes nemylim nei kitu, nei juo labiau saves pirma pasiziurek, kiek pats gero padaret del kitu, tada snekekit. Eutanazija- ne meiles, ne meiles, garbes ar dar kokios peklos klausimas, tai klausimas, kaip zmogui apsispresti: ar nutraukti kancias ir lengvai numirti, ar kankintis amziu amzinuju.
Nezinau, stebuklu nebent padaro chirurgai.
Kankinas ir nori mirt? Tebūnie, bet tegul patys nusižudo. Tiesiog pačių gydytojų, kurie turėtų ‘eutanizuoti’ (ar kaip čia vadint) atžvilgiu tai yra labai žiauru.
salyse, kuriose legali eutanazija, ja labai sunku gauti, nes praeini mediku konsiliuma, psichiatro konsultacijas, visa kita, daug popierizmo, tikrai per daug sunkus budas nusizudymui grieztai kontroliuojama
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
