bet cia ziauroka sakyciau tikrai

buvo buvo ir man su buvusiu buvau pirmam pasimatyme, apsiaviau pačius aukščiausius aukštakulnius, kokius beturiu, na, ir išėjau susitikt. Vaikštom sau po centrą, pilna žmonių visur, ir staiga kulniukas užstrigo grindiny, ai, sakau, pastovim, pakalbam (vidury Pilies gatvės), bet jis iškart suprato mano bėdą, ir padėjo išspręsti šią situaciją (išrovė tą mano nelemtą koją iš grindinio). visus “feilus” galima nuleist juokais.

ačiū Visada stengiuosi padėti (o šaipytis NIEKADA iš nieko nesišaipau, tik iš labai “kietų” gal kartais;) ), nes paskui, jei kažko nepadarei, ką galėjai, taip kelias dienas būna nesmagu ir prieš save nemalonu…

Galvojau galvojau ir va prisiminiau. Buvo taip: cia buvo musu ketvirtas susitikimas tada, artejo jo gimtadienis, jis siaip su draugais minejo ji ir mane kviete,bet as pasakiau,kad jau esu susitarus su grupiokais eit i kkuba, tai jis sako,gal ir mes uzsuksim.. Na ir uzsuko, tiek jis tiek as ikause buvom, savo grupiokus palikau vienus veliau jau ir jo draugai isvaziavo namo, na ir mes sokam,buciuojames, ir vienu metu nezinau kaip ten gavos,turbut besokant ar as su ranka uzmeciau ar su nagu uzkabinau,kad jam is nosies krauja paleidau sakes, pasimeciau,atsiprasinejau, bet tas sako nieko nieko, uzverte nosi,bet jauciu nei minutes nereikejo ir praejo jam na,bet prabuvom klube iki pacios pabaigos,dar ir namo palydejo bet kazkaip prisimenu,bet nezinau kodel,bet niekad as jam to nepriminiau,o ir jis nezinau ar pamena..nors viena syki,sako va mane gali dauzyti kaip kriause ir nebus melyniu,tai taip ir norejau leptelt: o as tai vos uzkabinus krauja is norsies paleidau,nu bet aiiii

Prajuokino mane tas “ačiū”

Čia man panašiai buvo (ne į tema) ryžausi išpažinties nueit , pabaigoje ,prieš išeinant pasimečiau, pamiršau ką sakyt reikia , ir pasakiau (ačiū, viso gero) Po to tokia gėda ir juokas vienu metu

o siaip tema super, prisizvengiau, reik ir man prisimint, nes tokiu failu n buta, as juk tokia failu megeja apskritai pries visus net pries save pacia

isivaizdavau jusu situacija, mzdg kunigas liepe uz nuodemes sukalbet ten tiek teve musu, tiek sveika marija, o jus mzdg, aciu viso gero ir isejot mzdg velniop tada tas nuodemes

Atsiminiau ir aš graudžiai linksmą istoriją su mano kursioke: nutiko tai dar studijų laikais (tarybiniais, kai moteriškos pėdkelnės buvo deficitas, o ir tos pačios, kaip “urodai”, net aš ant savo 178 ūgio galėdavau jas iki kaklo užsitraukti na, čia jau atskira istorija). Taigi, mano kursiokė susitarė su kažkokiu iš kitos grupės vyruku (beje, vedusiu) eiti į pasimatymą, kažkur po Vilnių pasivaikčšioti. Sudraskė , žinoma, besiruošdama savo pėdkelnes, pasiskolino iš manęs… O jai jos ilgos ilgos, tai ji, tą kabančią pėdos dalį nuo pirštų galų atlenkė beveik iki kulno, po padu ir apsiavė “laiveliais”. Na ir išėjo abu link troliko. O paskui įvyko tai, ko neturėjo įvykti (o gal ir turėjo – nereikėjo svetimo vyro kabinti ), lipant į troleibusą, jos batu )ko kulnas “mirtinai” įstrigo laiptelyje, ir batas liko ant laipto, o ji su ta baisia (kiaulės kojos spalvos) maskatuojančia tuščia kojine – šalia! Kol ji kankinosi (kažkas vis dėlto bandė padėti, kiti, manau, buvo apšalę nuo vaizdo, nors tokių patyčių, kokių dabar sulauktum, nepatyrė, ačiū Dievui, nebuvo mobiliųjų, tai niekas ir nefilmavo;) , tas jos Romeo per priekines troliko duris, pasirodo, išlipo….Bernas, žinoma, paršas x2! Bet … geriau jau niekam taip nenutiktų

Aš į bažnyčią nevaikštau, tai ir nežinau, kaip ten elgtis. Na, bendrą supratimą, žinoma, turiu… Bet jaunystėje, net nebeatsimenu, ko, kažkaip gana paprastai šnekučiavomės su kunigu, paskui atsisveikinant jis sako: su Dievu, o aš “dura” sakau: Atia .Kunigas(toks jaunas vyras) taip smagiai sureagavo, sako: nu, davaj! . Atsiprašiau jo, o jis sako – nieko tokio, bent nuoširdžiai pasakei

Nuostabi tema!

Prisiminiau mano ir vaikino feilą. Buvo naujųjų metų naktis, miesto centre žiūrim fejerverkus su draugais. Ir staiga vienas fejerverkas pasisuko kažkaip, nuvirto ir pradėjo žmones šaudyt. Mano vaikinas parvertė mane ant žemės ir sako ‘ropok!’. Abu kaip per karą prie žemės prisispaudę ir nušliaužėm į saugesnę vietą Daug juoko buvo draugams, o mums gėdos

O jetus.. aš ir pamenu, visai čia neseniai buvo. Sedžiu ant lovos su vaikinu, aš turkiškai, jis prie pat manęs atsigulęs, bet galvą pakėlęs, ten kažką juokaujam.. Pradėjau juoktis ir pirst… Sako kas čia buvo? sakau nežinau (ir jaučiu kaip raudonuoju), sako pabezdėjai? ir juokiasi. O man tokia gėda buvo, visa raudona, vos neapsiverkiau… jis sako, taigi nieko, tu davei pradžią dabar ir aš galėsiu prie tavęs bėzdėt, bet dabar primena dar visa tai kartais, bet abu jau pasijuokiam..

Susitikom su vaikinu 2 karta ir pasidare gan salta i vakara, na zinoma pastebejo , dave savo megztini, toks dzempukas buvo, ir einam takeliu, suoliukai salia, siukslines dideles medines. Maunuos as ta megztini ir kazkaip susimaise kojos, nes kai moviaus per galva, nemaciau kelio, ir igriuvau visu ugiu i ta siuksline kojos tabaluojas is siukslines, tai jis priejo ir istrauke mane uz tu koju sia vasara bus metai kaip draugaujam, saldziai pasijuokiam prisimine, sako einu einu, atsisuku ir nera jos, kojytes tik maskatojas gerai kad siuksliu daug nebuvo…

“zodziu buvo toks gerbejas (esme tame, kad jis mano gimine)”

nu jis tolimas gimine, ten gal kokios 5 kartos pusbrolis

mano draugei buvo bairis,na susipazino ji su kazkokiu vaikinu,ji nusprende susitikti akropoli naaklas pasimatymas,tik pamatyt viens kita,ir ka jus manot,paskambino ji kad eis pro eskalatoriu,ir ji eina,ir uzsiziurejo i ji,ir tuo aciu norejo i antra auksta uzkilti,ir ji bando eiti ant eskalatoriaus ziuredama i ji,vis bando bando gal kokia 1 min,o pasirodo jei neiseina nes ji bando uzlipti ant besileidziancio eskalatoriaus,o buvo taip juokingai miela,kad tas vaikinas juokesi be proto net susilenkes,o ji apsisuko ir nuejo raudona visa