Galvoju apie savižudybę
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nebežinau kas man gali padėti. Gyvenu aplinkoje, kuri Man nepatinka… Moku gerai apsimesti ir aplinkiniai sako – koks tu dainas žmogus, visad su šypsena. Turiu draugų, bet nejaučiu, kad jie yra tie tikrieji draugai.. esu išvaizdi mergina, protinga, daug skaitau, mokausi gerai… Tiesiog nesutariu su tėvais ant abiejų labai pykstu, turiu už ką… Lankiausi pas psichologą ir psichiatrą, jie man teigė, kad turiu išlaukti kol galėsiu gyventi atskirai, tada viskas susitvrakys, gyvenau su šia mintimi, gėriau antidepresantus, bet dabar suvokiu, kad gyventi tikrai nebenoriu, jaučiu ir baimę, nes dabar esu 12kl. Tiesiog atrodo, kad viskas slysta iš rankų, nepatinka mokykla, nepatinka miestas, nepatinka viskas, plius tėvai su savo psichologinėmis ir finansinėmis problemomis… Jaučiu, kad nebenoriu čia būti… Tiesiog norėjau išsipasakoti ir gal visai mane padrąsintumet tokiam žingsniui, nes bijau žudytis… Šiaip esu filosofiškos prigimties ir tikiu, kad gyvenimas pats iš savęs yra blogis, mes čia tik naikiname planetą, gyvūnus… Man baisu, kad esu tokio pasaulio atstovė… Tos žudynės…
“Prieš teisdamas kitą, apsiauk jo batus ir nueik jo kelią, išverk jo ašaras, pajusk jo skausmą.
Susidurk su kiekviena kliūtimi, su kuria jis susidūrė. Ir tik po to sakyk jam, kad tu žinai, kaip jam teisingai gyventi.” – Dalai Lama
Bet nepaisant to, autorei linkiu nepasiduoti, nebūk viena iš tų, kurie pasiduoda toms tamsiosioms jėgoms, neleisk joms triumfuoti. Tu turi likti, likti tam, kad prisidėtum prie geresnio pasaulio ateities. Nes pasaulis gali būti kitoks, bet jam reikia mūsų pastangų. Pastangų kovojant, gėrio pusėje, prieš blogį ir neteisybę. Pasaulis dualus, kuriame žmogus laisvas rinktis, rinktis tarp meilės ir neapykantos, tarp grožio ir bjaurasties, tarp kūrimo ir griovimo, tarp šviesos ir tamsos, tarp gyvenimo ir nebūties. Todėl nuoširdžiai tavęs prašau, rinkis gyvenimą, rinkis meilę, rinkis šviesą, nes gyvenimas gali būti kitoks, tik reikia tavo pasirinkimo. Laikykis
P.S. Jei reikės kokios pagalbos, rašyk, padėsiu kuo galėsiu. Jei neįmanoma gyventi su tėvais, rasim kur tau išsikelti, svarbu, kad nepasiduotum, nenuleisk rankų, nes yra žmonių, kuriems tu svarbi
Oj kaip puikiai suprantu tave..mano gyvenimas taip pat toks, viskas atrodo nesiseka, nieko tada nesinori daryt, atrodo supranti,kad 12klasė, egzaminams reikia ruoštis, juk reikia pakelt kartelę ,kad išlaikytum..laikau save kažkokia nevykėle, kuri nesugeba nieko padaryt, vėl gi aš tai suprantu, bet veiksmų jokių nėra. Dar tos problemos, stresas vos ne kiekvieną dieną, supanti aplinka išsunkia viską, tie niūrūs žmonės, aplamai viskas. Niekuom netikiu, kažkokia monotonija įsisukus. Bet vaistas yra, kad nebekvaršinčiau galvos, atpalaiduočiau kūną, viską pamirščiau ir bandyčiau ,,keltis”, kažką daryt. Juk realiai pagalvojus nėra taip blogai, kodėl negali būt laiminga, bent savo susikurtam pasaulį. Galvojau apie savižudybę, jokių daugiau minčių neturėjau, padauginau tablečių ir va praplautas skrandis, dėka to man biški praplovė ir smegenis. Bet visvien tas pats š, tai kaip ir minėjau man padeda weed
Mergaite, ar tu dar čia?
Gaila, bet taip, vakar bestlaikiau, todėl išgėiau apie 8 tabletes raminamųjų… Tikėjausi nebepabusti, netgi lajšką surašiau atsisveikinimo – it… Pabudau. Dabatlr jaučiuosi dar blogiau nei betkada ir norėčiau persikelt į Prancūzijos laikų revoliuciją, kad mane giliotinuotų… Tablečių nebeturiu, nebeturiu ir vilties. Dabar liks gulėti vonioj su prapjautom venom, kaip man atrodo bjauriausia mirt
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
