Pradėjau gyventi nuo 22 metų po 4 mėnesių draugystės. Susiklostė tokios aplinkybės, kad arba kraustausi į kitą miestą, ir važinėju kasdien į darbą 70 km, arba apsigyvenam kartu, teko priimti racionalesnį sprendimą Gyvenam 2

Kiek laiko gyvenat jau? Neslegia rutina seimynine?

Man buvo 19, jam 20. Pirmus metus gyvenom su dar viena pora, po metų išsikėlėm atskirai. Išdraugavę prieš tai buvom 2 metus, pažįstami – 3. Apsigyvenom kartu, nes reikėjo keltis į kitą miestą (man dėl mokslų, jis dėl darbo), tad nusprendėm, kad jei keliamės, tai keliamės kartu

Mes su vaikinu planuojam po vasaros. Bet labai daug yra tokių nuansų, kad net nežinau. Visų pirma man bus 20, tad jaučiuosi per jauna tam, antra, nežinočiau kaip pasakyti tėvams ir kokia būtų jų reakcija. Žinau, jog mamai tai nepatiktų labai. Bet noriu gyventi kartu, nes jis Klaipėdoj o aš Vilniui ir tas atstumas žiauriai kenkia mums paskutiniu metu (anksčiau aš taip pat gyvenau Klaipėdoje, tik studijuoti išvykau į Vilnių). O draugaujam tris metus. Net nežinau kaip daryt.

Tevai palaike jusu toki nora? Kiek laiko jau gyvenate kartu? Ir velgi klausiu, ar nepasijuto po kazkiek laiko rutina ir ar nesigailit?

Mano situacija labai, labai labai panasi i Jusu, todel ir noriu isgirsti kitu merginu nuomone ir pan.

@zulaa į mano situaciją panaši?

@iwasborntoshine jo, i Jusu

Kuriame mieste planuojat kartu apsigyventi?

Pradejau 18, iki to laiko draugavom metus su biskuciu. Nusprendem kartu gyvent nes norejom ir turejom salygas be to del ziauriu santykiu su tevais. O gyvename tik dviese bute, kuri jis paveldejo. Visiskai nesigailiu, geriausias sprendimas gyvenime

Tevams aisku nepatiko, bet dabar santykiai su jais geresni nei gyvenant kartu

Nelabai ką ir galiu patarti, kai pati tokioje situacijoje esu. Sunkiausia yra pasisakyti tėvams, ypač, kai jie laiko mane dar mažu vaiku……

Apsigyvenom kai man 19 o jam 23,po 2 metu draugystes,gal per anksti,bet isvaziavome i uzsieni todel taip ir gavosi,o rutina,aisku,kartais pasijaucia

mano mama isivaizduoja kad gyvenimas su vaikinu = vaiku pasidarymui plius ji mano, kad tai pakenktu mano mokslams, nors as galvoju kaip tik kitaip

Pradėjau gyventi 12 klasės viduryje gal. Nepabaigus net mokyklos. Draugas studino ir nuomavosi buta vienas, tai pas jį ir krausčiausi. Leidimo neklausiau,nes su mama ne kaip sutariau. Buvo sunku. Labai krito draugo mokslai. Prisidarė skolų. Mano irgi. Vis dažnesnis nelankymas pamokų. Žinoma paskui susiimėm. Aš nedirbau. Draugas dirbo. Buvo sunku suderinti viska su mokslais. Skolos augo. Žinoma padėjo tėvai abiejų. Galų gale patys kažkaip sukomės. Tiesiog per anksti.. Jeigu reiktu kartoti rinkčiausi neskubėti.. ne dėl mūsų pačių, bet dėl to, kad paskui kiti turėjo padėti..

Bet kai apsigyvenote kartu kaip viskas tapo, ar is tiesu viskas pasisuko taip kad pagrinde jus seimai gaminate maista, jus viska darote, kaip kokia namu seimininke, ar viska kartu su vaikinu atliekat namie (na lyg gyventumet su kambarioke paprasta), as pykciu padaugejo/pamazejo?