Gyvenimas su antrąja puse
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos.
Nuo kelių metų pradėjote gyventi su savo vaikinais? Kiek laiko iki tol draugavote? Kodėl nusprendėt gyventi kartu (tiesiog jau daug laiko esate kartu, ar abu persikėlėte į kitą miestą mokytis/dirbti ir tt).
Jei negyvenate, tai kokia nuomonė, nuo kelių metų ar kiek laiko pradraugavus jau skaitosi normalu gyventi kartu.
p.s. jei gyvenate – ar gyvenate tik dviese, ar su vaikinu nuomojatės būtą kartu su draugais.
Padiskutuokimeeeee… merginos, jei galite pakelkite. Ačiū!
Panos, kur jus skubat? Rimtai? 18, 19, 20…? pastebejau tendencija, kad kuo prasciau sutari su tevais, nejauti ju meiles ir palaikymo, tuo greiciau skubi apsigyvent su vaikinais ir vyrais.
Abiejų tėvai palaikė, padėjo net įsikurti Nežinau, pas mus tikriausiai taip priimta, kad labai savarankiški esam, norim anksti į gyvenimą kabintis (mano brolis su sužadėtine irgi anksti įsikėlė kartu gyventi), o ir tėvai pritaria, padeda, kad reikia pagyvent kartu bent metus, kad suprastum žmogų. Nes mes nors ir 2 metus draugavom, vistiek įsikėlus pirmus metus buvo gana daug barnių, kol apsišlifavom, kol pažinom vienas kitą tarsi iš naujo, o po to, kai prasidėjo geri santykiai ir pamatėm ir supratom, kad norim ir toliau kartu gyvent O ta pora, kuri gyveno su mumis pirmus metus (taip pat mūsų amžiaus, mūsų draugai) ir išsiskyrė po pirmų metų, nors kartu prieš tai buvo kokius 5 metus. Bet nei vienas nesigailėjo, kad kartu gyveno, nes bent jau suprato, kad neišeis būti kartu (jų tėvai irgi pritarė gyvenimui kartu) Šiaip gana daug iš mano draugių įsikėlė su vaikinais pradėdamos studijas ir nei vienos tėvai neprieštaravo.
O dėl rutinos, tai nepasakyčiau, kad ji yra. Aišku kartais būna, visur ji būna, bet nereikia pasiduot ar labai pergyvent Išeini pasižmonėt, išeini su draugėm, jis su draugais, ir pan galima gi visko dabar prisigalvot O kartu gyvenam jau 3 su puse metų ir nė kiek nesigailiu
as, asmeniskai, su mama labaaaai gerai sutariu, ji mano tikrai geriausia drauge ir apie mane zino viska bet.. dabar gyvenu su kambariokemis bendrabuti , o su vaikinu jau ilga laika draugaujam, kitamet jis atvyksta i mano miesta ir jis tai labai noretu kartu gyvent. seniau sakiau kad bent pora metu noriu pastudentauti ir tikrai nezadu skubet gyvent kartu, taciau kuo toliau tuo labiau vis apie tai galvoju ir galvoju kaip noreciau, kkaip butu saunu gyvent kartu..
Gal kai kurie ir nejaučia, bet aš jaučiau ir tebejaučiu didelę meilę, o ir tėvai draugą myli Čia manau labiau priklauso nuo auklėjimo, nuo požiūrio į gyvenimą. Nes viena draugė kėlės irgi dėl mokslų, tai draugo tėvų klausimas buvo “o kodėl ne kartu gyvensit? :O ar kažkas negerai?”, o tėvai tikrai geri ir mylintys žmonės ;D
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
