ilga rašliava, noriu atiduot savo šunį
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pradėsiu nuo to, kad man labai sunku tai rašyt, bet sėdžiu su šviežia galva ir turbūt ryžausi pagaliau šiam žingsniui. Paminėsiu kuo daugiau detalių, kad kuo labiau suprastumėt situaciją.
Prieš pusė metų nusipirkau šunį. Jauną, energingą, linksmą. Pirmom dienom patiko, buvo smagu. Noriu pabrėžt, kad šunį pardavinėję žmonės norom nenorom užsiminė, kad parduoda dėl to, jog nesusitvarko. Per pusė metų auginimo buvo turbūt daugiau ašarų, pykčių, negu kažkokių linksmų akimirkų. Mūsų šeima (aš ir vaikinas) bet mūsų giminės, labai pamilo tą šuniuką, viskas puiku, lepindavo, pirkdavo skaniausius kaulus ir t.t. Imdavom visur kartu, į visas iškylas, bet nemeluosiu, nei iš vienos negrįždavau geros nuotaikos. Nes šunį pastoviai turėdavau laikyt ant pavadėlio, jei paleidi – bėgs tokiu greičiu, kad apie pagavimą net kalbos nėra. Kai pavargdavo rankos – pririšdavom ant ilgo pavadžio, kad galėtų būt šalia mūsų kai mes prie kokio ežero stovyklaujam. O bet tačiau, jis pradėdavo cypt, lot ir inkšt. Vėl perimdavau pavadį į rankas ir kankindavausi, net pavalgyt žmoniškai negalėdama. Aš jau nekalbu ir nenoriu prisimint apie tuos momentus, kai išsprūsta iš rankos pavadėlis ir tu per sekundę nebematai šuns. Tada su ašarom ieškai, važinėji nervuojiesi kelias valandas, o tam dalampački. Namie graužia absoliučiai viską, nesvarbu ar tai stalo koja, ar šaldytuvas. Jis sugrauš. Noriu paminėt, kad dabar namie yra daromas kapitalinis remontas, keičiami visi sumyžti baldai ir suniokotas kitas turtas. Lauke per pusė metų pavyko pasiekt šiokį tokį rezultatą, bet jis manes visiškai netenkina. Dresuotojam sukištos triženklės sumos, kurių aš daugiau sau nebegaliu leist, nes tiesiog gyvensiu minuse. Kiekvieną dieną jaučiu pasišlykštėjimą šuniui, atrodo jo IQ toks žemas kad neįmanoma kažko išmokyt. Visur makaluojasi, sukiojasi, lenda, uosto, šokinėja ant stalo.
Nuoširdus klausimas – ar būsiu labai blogas žmogus surasdamas jam kitus namus ? Ar kokia karma neatsilygins man? Ar tikrai toks neatsakingas tai buvo mano poelgis pasiimt, o vėliau permest kitam šitą naštą? Bet tiesiog nebegaliu, pusė metų gyvenu ne dėl saves – o dėl šuns, kuriam aš ne tik kad dzin, bet ir visiškai neįdomi. Neturim jokio ryšio.
Labai prašau patarkit.
Manau reiktų nuvesti pas dresuotojus
O jis kastruotas?
Tikras kalės vaikas tas jūsų šuo
Aš nežinau ką patart tokioje situacijoje. Aišku pirmas klausimas kaip sugebėjot imti, jei pasakė šeimininkai, kad nesusitvarko?…… Spėju kaina buvo nedidelė ir tada Jums buvo dzin ir neįdomu? Pirkdamas gyvūną turi būti pasiruošęs viskam, turi labai daug domėtis apie veislės charakterį, temperamentą. Na tikiuosi bent šiek tiek atsakomybės pasimokysit, nes Jūs galit skųstis kiek norit ir kaltinti tą šunį kiek norit, bet faktas, kad jį dabar norit spirt laukt ir nusikratyt tai yra tik Jūsų pačių kaltė.
įdomumo dėlei, kokios veislės šuo? haskiai dažniausiai paliekama veislė būtent dėl šitų priežasčių.
Pas dresuotojus mes esam etatiniai lankytojai kaip sakoma. Pas pačius geriausius lietuvoje. Sukišta tokia suma, apie kurią man net bloga darosi pagalvojus. Išbandėm ne vieną ir ne du, o bent 5 dresuotojus. Keli net neapsiemė, nes sakė su šios veislės šunim nebenori turėt nieko bendro. Pas juos praktiškai nėra jokių socialinių inkstingtų. Jiem šeimininkas reikalingas tada, kada duoda valgyt. Daugiau dalampački, gali ir nebūt. O man reikia ryšio su šuniu. Bandžiau jį kurt visai įmanomais būdais, patikėkit. Esu ta, kuri pastoviai rėkia ir ardosi kai pamato atiduodamą gyvūną, mano vaikinas studijuoja veterinariją 4 kurse, bet vakar kai šuo sukėlė mieste avarinę situaciją, nuoširdžiai patarė nebesikankint, nes iš manes nieko nebelikę, vien tik blogos emocijos ir pyktis. Sakė pasidariau visai kitas žmogus, net nebeatpažįsta manes. Padengė visus remontus, nutyli ir nieko nesako, kai kasdien namie prarandam po kokį vertingą daiktą. Net nepyksta kai ryte įlipa į šūdo krūvą atsiprašant.
aš irgi jį sulyginu su haskiu, bet tai yra biglis @utilizer
nors jau drįstu manyt, kad ir tie haskiai protingesni
Norėjau rašyti ar tik ne biglis. Nes kiek temų tokiu skaičius tai visos apie biglius
o kokio amžiaus buvo šuo, kai jį pasiėmėt, ir kokios jis veislės ?
gaila visų pusių šioje situacijoje :/
Nes šita pati autorė jau kažinkelintą temą kuria, kaip nesusitvarko su šuniu ir nori atiduoti, o patarimų kaip elgtis, ką daryti net neklauso, į viską atsišaudo, maždaug viską aš žinau, viskas daryta. Nenori ji to šuns ir tiek. Gal ir geriausia, kad atiduos.
Man atrodo autore jau kūrėte temą apie norimą atiduot biglį? 😕
Taip, noriu palaikymo ir kažkokio užtarimo, nes man labai skauda širdį jį atiduot kitiem. Bet ką gerai žinau, kad šuniui nebus absoliučiai jokio diskomforto, jis net nepajaus kad yra pas kitus šeimininkus. Norit žinot kas buvo kai jį perpirkau iš kitų ? Jis pas mane į mašiną įšoko, visą kelią malėsi ir lojo, laižė mane. O kai šeimininkai pašaukė vardu atsisveikint, net nepažiūrėjo į jų pusę. Va ant kiek jam rūpi žmonės. O dėl dresuotojų, aš nesiruošiu įrodinėt, bet žmogui kuri bus susidomėjęs, su mielu noru pateiksiu saskaitas su visais įrodymais.
Man atrodo, kad jūs pati neimli dresūrai, nes šunų elgesio specialistai ne su šunimi dirba, o su šeimininku. Kol bus įsitikinimas, kad dresuotojas padarys stebuką su šunimi, tai nieko nesikeis, nes pats šeimininkas turi dirbti. Ir ilgai. Ir triženklės sumos, tai dzin, pirmi metai mano šuniui dresūros mokykloje kainavo keturženklę sumą ir begales mano darbo su šuniu valandų.
Nekūriau jokios temos, kodėl visi tai kartoja ? Jei buvo kažkokia tema apie biglius, galiu tik užjaust tą žmogų ir visus jų augintojus. Buvau nesenai sutikus parke žmogų su bigliu, paklausiau iškart kaip tvarkosi. Atsakymas buvo – narvas. Sakau aš irgi narve laikau, o kiek jūsiškiui metų ? sako 9. Devyni metai. Ir šuo pastoviai narve. Čia gyvenimas ?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
