isdavyste nepalieka manes
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, su vaikinu kartu jau du metus.Musu pradzia buvo sunki.Musu draugystes pradzioje jis bendravo ir su manim ir buvusia mergina. Po kiek laiko suzinojau kad jie susitikdavo dar tada, na kaip ir atleidau jam, nes tai buvo pradzia ir senai .Bet as vis tai prisimenu ir mane kankina tai.Dbr jis geras, gerai su manimi elgias, visada kartu, bet mane kankina tai koks jis buvo pradzioje ir ka padare. Merginos ka man daryti..
Kersyk
na jau kersto uz pernyksti suda tikrai nereikia.. viena garbi darni pora mane pamoke, kad mes turime gerokai kovoti su savo mintimis ir stengtis pamirsti visokias sienienas, kas tai bebutu – tevu klaidos ar mylymuju klaidos.. mergyt, pamirsk praeiti. man irgi buvo panasi situacija, nieko gero is nuolatos kankinimo, vien tik nervai ir vien tik man tie nervai. nei santykiai geryn, nei gyvnimas geryn. o pakeisti nieko nebeimanoma. tik savo mintis ir poziuri. stiprybes tau.
Užsiimk naudingesne veikla nei įtarinėjimai, kerštas, nerimas. Kuo labiau bijosi, tuo daugiau nesamonių prisigalvosi. Nereikia taip daryti, nesusikurk sau neigiamos atmosferos dėl niekų. Kas buvo tas, jei dabar yra gerai – liuks, pirmyn, gyvenkit ilgai ir gražiai!
Na buna kad atrodo viskas praeity, bet va kartais uzplaukia noriu gilintis i smulkmenas ir jo kazko klausinet apie tai…
Vaikinui irgi nemalonu gali pasidaryti su laiku. Nėra itin smagu būti su žmogum kuris tavim nepasitiki ar jaučia nerimą dėl klaidų įvykusių kažkada. Jei neramina kažkas, turi išsikalbėti, išsakyti kas neramina, tada spręsti kartu, dėl ko tokios mintys kyla ir pan. Tikrai nereikia tų visų painių klausimų aplinkui per aplinkui. Na, čia tik mano nuomonė;D
aš kartais panašiai jaučiuosi… bet tuomet sustabdau save ir pamąstau: jeigu esu laiminga DABAR, kam man apsisunkinti gyvenimą galvojant kas kažkada buvo? Juk žmonės keičiasi, bėga laikas… nukreipk tas kenksmingas mintis ir mylėk jį, juk yra už ką ! : ))
oi nzn jauciu reik su juo pasisneket paskutini kart apie tai ir aplamai, kaiptik bus greit bus 2 metai mum, puiki proga
Buvo man taip. Atleidau lyg, bet neatleidau. Su laiku jis man įkyrėjo – viskas ką darė patapo blogai. Nes laikiau nuoskaudą, nors realiai kai tai įvyko, mums pati pati pradžia buvo, net dėl savo jausmų nebuvau tikra. Bet vat atleisti taip ir nesugebėjau, po kažkur virš metų išsiskyrėm. Nesigailiu visiškai.
Na ziurint , kokie tie susitikimai buvo. Ar zinot, ka jie veike, kur ejo?
tik nesugadink tokios gražios sukakties : )
o kas tau yra? tu juo visdar nepasitiki? Juk du metai nemažas laikas…
Na pasitikiu siaip, tiesiog nuoskauda, na as neketinu sugadint tiesiog seip pakalbet, na bet gal ir nereik butent tada kalbet. Nesigilinau kur ejo, ka dare, bet galima numanyti.
o kodel nesigailit? As ir pagalvoju kartais kad noreciau galbut viska baigti, Bet kad jis geras seip berniukas yra.Pagalvoji na ir kas kad kita gali susirasi, o ka gali zinot koks kitas bus, po metu ar kitu
Na svarbiausia, kad per tuos du metus jis daugiau jos nemate ir nebendravo.
negali zinot ar nemate ar nebendravo nei kart, nebunu salia 24val per para
….toks vaizdas lyg as cia buciau ta tema sukurus ir mane tas pats kankina… kartu du metai su trupuciu,pirmais draugystes menesiais antoroji puse pridare begale klaidu… su manim kalbedamas buvusiaja peike,o istikruju ir susitikdavo ir budavo su ja.. net kai gulejau ligoninej su itin sunkia bukle,jis tiesiog is niekur nieko pradejo mane ignoruot,nebendravo VISISKAI,bet buvusiai tuo metu laiko rado… melavo.. Del visko ko buvo pridirbes iki siol TAAAAAAIP skaudu,kad net sunku apsakyti… Situacija kaip ir pas autore-dabar geras,ciut ne angelas,bet ta praeitis sitaip grauzia,kad ne tas zodis…. ir tas pyktis taip bangom ateina,kad tuo momentu norisi vel priekaistaut,kamantinet ir t.t. gal del to,kad vis dar nezinau VISKO kas buvo.. o gal ir del to,kad visigi neatleidau.. ka daryt nezinau,tai palinkesiu tik stiprybes kovojant su savim
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
