Išlaikytinė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, labai noriu išsipasakoti, kažkokios baisios mintys eina į galvą… Nenoriu dirbti, o gal tiksliau noriu, bet nežinau ką. O prasidėjo viskas nuo to : šianakt buvau darbe, bandomoji diena, darbas pragariškas, fabrike, 12 valandų reikėjo išstovėt ir daryt monotoniškus judesius, gėda pasakyti, bet net apsiverkiau per pertrauką… Vaikinas guodė, sakė nenorėjau, kad čia eitum, nes žinojau, kad neištversi, rasi ką nors geresnio… Et kokia menka ir silpna pasijaučiau… Kitos merginos ištveria, o aš ne…Toks jausmas, kad košmarą sapnavau, o ne dirbau… Atrodo, kad fizinio darbo negaliu dirbti. Nenoriu dirbti tik dėl pinigų, man darbas turi teikti bent šiokį tokį malonumą. Reikia pinigų, labai, atsibodo būti išlaikytine, bet koki kitoki darbą, jei ne fizinį, galėčiau dirbti jei esu be darbo patirties?? Eisiu rytoj į agentūrą, gal ką pasiūlys, bet jau žinau, kad pasiūlys dirbt kokiam fabrike, nes niekam daugiau netinku… Kam manęs tokios gali reikėt? Kaip vėl visą tai reikės ištverti? Baisų nugaros skausmą, kojų tirpimą, nuovargį, supervaizerio rėkimą ir nurodymus? Norisi susikrauti daiktus ir grįžti į Lietuvą, bet ką aš ten veiksiu? Tik būsiu tėvų išlaikytine…
Jei perskaitėt, bet nežinot ką parašyti, būkit geros, pakelkit temą… Gal kas perskaitys ir duos minčių kaip susitvarkyt su savim ir pradėt normalų gyvenimą… Arba duos kokią idėją kokia veikla man tiktų…Ačiū
Na, o aptarnaujančiam personale (padavėja, pardavėja) negalėtumėt dirbti?
As manau, kad tik pirmomis dienomis taip sunku buna. Veliau kunas turetu apsiprasti, sutvirteti koju ir nugaros raumenukai ir nesakau, kad bus lengva, bet jausi nuovargi, tik be tokio skausmo. Bandyk iskenteti bent savaite ir pamatysi kaip veliau bus lengviau
prie krūvio priprantama, dirbk fabrike ir tuo pat metu ieškokis kito, mielesnio darbo
Man tas pats…Eik i kokius kursus,buk kaip praktikante. Tikrai atrasi kazka kas tau tiks…bent jau as atradau
o kaip kambarinės darbas?
ieskok padavejos ar barmenes darbo, ypac indu restoranuose – jie baltas mergaites lengvai priima ir nera ten blogai – daznai pasirupina maistu, kad nebutum alkana aisku, toks darbas irgi nelengvas, daug vaiksciot, nesiot, lankstytis, bet gal kaip nors istvertum
Sveiki, bet kokiame darbe pirmą mėnesį sunku. Bet jei nėra šiuo metu kt.pasirinkimo, nusiteikit, kad dirbsit ir ieškosit kt.darbo. O kūnas pripras ir nebeatrodys taip baisu. Jums dar sunku, nes esat užsienyje, nepaplepėsit nei kavinėje su padavėja, nei gatvėje, esat svetimoje erdvėje. O darbą net ir neišmanelė gali rasti, bet reikia pagalbos. Nemanau, kad visai nieko nemokat, atsisėskit ir pagalvokit. Tikriausiai mokat tvarkyt namus, gal prižiūrėt vaikus, kažką juk veikėte, negulėjote per dienas. Gal kažką studijavote ir turite žinių? O ką veikėt Lietuvoje? Gal žinot kalbą, galit bandyt dirbti padavėja, būsit maloni ir klientai Jums atsilygins. Nuoširdumas visur vertinamas, tik kai nemoki kalbos negali to parodyt.
Eeej juk nesi tokia jau beviltiška, pirmomis dienomis žinoma yra sunku..Bet vėliau pripranti ir tos 12h praeina greitai (jei darbo turi) taip ,kad iš vienos dienos spręsti apie darbą ,gan kvailoka..
Siulau prisiregistruoti fb profilyje savo miesto kur renkasi lietuviai, dabar tai populiaru. Ir parasyk ant sienos, gal kas tures kokiu pasiulymu, labai daznai patys lietuviai iesko aukliu savo mazyliams, arba numeta kokiu pasiulymu del padaveju, kambariniu darbo kai zino. Nesinervuok taip, daugelis emigrantu ta praeina, kaip sake viena nare, su laiku apsiprasi ir atbuksi, nieko nebegirdesi, atjungsi mintis, atidirbsi ir iseisi laukan is to ‘kalejimo”. Zinau ka sakau, as pati ta patyriau, ir beje, verkiau kaip ir tu.
na nzn,mano brolis sake kad fabrike dirbo aisku ne po 12 gal po 10kokiu val prie konvejerio beroc,na eina tarkim visokios mesos ir jisai jas turi beroc i dezes sudes kazka panasaus,tai nzn po kiek laiko,bet sake kad viskas nebegali daugiau tokio darbo dirbti,nes ima buket,daros kaip robotas,kuris tik ima deda ir t.t,tai biski pasikeite darba sake kad jam no ano darbo gal net depresija buvo apemus,dbr sake geriau jaucias kitame darbe
Jei negali fizinio darbo dirbt-mokaisi,kad siltai sedetum.neturi proto-kenti.
Žinot, viskas būtų lengviau jei gerai mokėčiau kalbą. Bet čia vėl kita bėda išlenda ( atrodo, kad be bėdų ir problemų negaliu gyventi) bijau kalbėti angliškai, na koks ten ir kalbėjimas pas mane, mykimas kažkoks, bet puikiai suprantu, kad be kalbėjimo kalbos neišmoksiu. O nemokant kalbos tai tik į fabrikus eiti, kur jautiesi kaip Lietuvoj, nes kur tik bepasisuksi ten lietuviškai išgirsti kalbant…
Nepriėmė manęs į darbą, nes normos nepadariau… Nebent kitam fabrike bandyt dirbti
Būtent kaip robotas ir jautiesi… Kaip gi kitaip galima jaustis dirbant tokį darbą…?
tai vat,jisai tikrai ne 3-4men toki darba dirbo,tikrai ilgokai,kol 1d jam jau truko kantrybe..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
