Sveikos, labai noriu išsipasakoti, kažkokios baisios mintys eina į galvą… Nenoriu dirbti, o gal tiksliau noriu, bet nežinau ką. O prasidėjo viskas nuo to : šianakt buvau darbe, bandomoji diena, darbas pragariškas, fabrike, 12 valandų reikėjo išstovėt ir daryt monotoniškus judesius, gėda pasakyti, bet net apsiverkiau per pertrauką… Vaikinas guodė, sakė nenorėjau, kad čia eitum, nes žinojau, kad neištversi, rasi ką nors geresnio… Et kokia menka ir silpna pasijaučiau… Kitos merginos ištveria, o aš ne…Toks jausmas, kad košmarą sapnavau, o ne dirbau… Atrodo, kad fizinio darbo negaliu dirbti. Nenoriu dirbti tik dėl pinigų, man darbas turi teikti bent šiokį tokį malonumą. Reikia pinigų, labai, atsibodo būti išlaikytine, bet koki kitoki darbą, jei ne fizinį, galėčiau dirbti jei esu be darbo patirties?? Eisiu rytoj į agentūrą, gal ką pasiūlys, bet jau žinau, kad pasiūlys dirbt kokiam fabrike, nes niekam daugiau netinku… Kam manęs tokios gali reikėt? Kaip vėl visą tai reikės ištverti? Baisų nugaros skausmą, kojų tirpimą, nuovargį, supervaizerio rėkimą ir nurodymus? Norisi susikrauti daiktus ir grįžti į Lietuvą, bet ką aš ten veiksiu? Tik būsiu tėvų išlaikytine…

Jei perskaitėt, bet nežinot ką parašyti, būkit geros, pakelkit temą… Gal kas perskaitys ir duos minčių kaip susitvarkyt su savim ir pradėt normalų gyvenimą… Arba duos kokią idėją kokia veikla man tiktų…Ačiū