isterikai vaikai

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / isterikai vaikai

isterikai vaikai

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Slepiuosi po anonimu dėl viso pikto, nes gal netyčia bus pažįstamų čia, ar net žmonės, apie kuriuos kalbėsiu.

Noriu paklausti, ką daryti tokiu atveju, kai kažkokiam susiėjime svetimas vaikas isterikuoja. Priešistorė – susibūrime ne tokie geri draugai, veikiau pažįstami, atvažiavo su dviem vaikais. Abu išlepę ir nemandagūs, knaisiojosi po svetimas spintas, iš rankų plešia telefonus, maistą mėto ant žemės ir truputi kas, tuoj klykia, kad net ausys raitosi. Iš tos isterijos, jei gerai supratau, vienas vaikas net apsišlapino porą sykių. Tėvai be pasakymo “dar klyksi važiuosim namo” ir vaiko nutempimo į kitą kambarį porai minučių nieko nedarė…per kelias valandas isterijos kilo kelioliką sykių, net migrena man prasidėjo, tad nežinodama, ką daryti, nutariau tiesiog grįžti namo (o tai nebuvo labai mandagu pagal tuometinę situaciją, nes progą šventėm susibūrime). Čia tik viena istorija, tačiau panašiai viskas kartojasi kiekviename susitikime, o jų būna dažnai, nes visi draugai bendri, ir tiesiog susitinkam bent porą sykių į mėnesį, vasarą išvis dažnai, ir tie vaikai konkretūs visiems jau įgrisę, tiesiog nelabai nori pyktis žmonės.

Kaip manot, ar galima duoti pastabą tokiems tėvams – kai nesu jų draugė, jie yra mano vyro draugai, tačiau aš su jais nelabai bendrauju, ir artimesni žmonės jiems nieko nesakė. Pati vaikų neturiu, tad įtariu, jog davus pastabą pasipils aiškinimai, kad neturiu vaikų ir kad neaiškinčiau, bet pažįstu žmonių, kurie vaikus normaliai išsiauklėja ir tokių dalykų nebūna.

nežinau nei ką daryti, nes tie žmonės yra mano vienų draugų giminės, ir susiklosčius aplinkybėms manau, kad teks dažnai jus matyti. Bet aš neturiu jokio noro eiti ten, kur vaikai žviegia be sustojimo kelias valandas. Kiti taip pat nenori – bet draugų nepaliksi dėl to, kad jų giminės tokie.

O gal čia normalu

Page 2 of 6
(nežinomas) (archyvas)

As nesiulyciau kistis i vaiku auklejima, juolab tie zmones jums net nera artimi draugai. Labai abejociau ar pastaba is mazai pazistamo zmogaus kazka pakeistu. Jetus jetus, kaip man reiks savus vaikus isauklet, kai turesiu

(nežinomas) (archyvas)

Reikia pasakyti, galbūt susigės bent jau.

Žinau pati ne vieną tokį vaiką ir NIEKADA nesupratau kaip tėvai gali nesugebėti susitvarkyti su vaikais.

Sakyčiau, kad čia auklėjimo stoka.

(anonimas) (archyvas)

man keisčiausia, kaip negėda prieš svetimus žmones. aš nemanau, kad tiek smegenys išvarvėjusios tėvams, kad nesuvokia, jog toks jų vaikų elgesys, ir jų pačių nereagavimas, nekelia niekam diskomforto. per tokius žmones dabar aš turiu pasiteisinimus galvot, vengti švenčių ir t.t.

aš manau, kad pastaba gal kažką ir pakeistų, ypač santykius, neabejotinai tapčiau prieše nr 1, bet gal ir jiems šiek tiek protelis imtų veikt, kad taip negalima.

(nežinomas) (archyvas)

Kas turetu pasakyti,tai namu seimininke,jai galit uzsiminti,o ji jau tegul pasako.As turiu 2 vaikus,bet sveciuose taip nei viena nesielgia,visada paklausia ar galima,jeigu pasakai ne,vadinasi ne.Namie aisku buna irgi isterijos,bet ne sveciuose.

(nežinomas) (archyvas)

As kaip turinti net 2 vaikus, galiu pasakyti, kad is tiesu situacija nera tokia paprasta.

Labai daznai atrodo, kad vaikai isterikuoja – tevai kalti. tai ne taip auklejo, tai pastabu nesako ir pan. Taciau, yra moksliskai irodyta, ir pagrista praktika…akd yra tam tikrasraidos etapas, per kuriuos dauguma vaiku pereina. vieni lengviau, kiti sunkiau. Pati susiduriu su sia problema. Esame kulturingi, issilavine zmones, namie nesibaram, blogu iprociu neturim, bet beveik triju metu sunus nu ziauriai isterikiuoja….viska savinasi, stumdosi, musasi, kandziojasi (ypatingai po darzelio) ir nei elementarus pokalbiai, nei drausme, nei derybos negelbsti. Kartais suveikia kazkoks budas, bet dazniausiai ne. konsulavausi si psichologais, pediatrais – tai normalu. Deja…..

Tad pati nustojau labai pykti ant tevu, kuriu vaikai isterikuoja….jei aisku pazistu tuos tevus, zinau ju paziuras ir t.t. Kol neturejau vaikau irgi ziauriai pykdavau…vis kaltindavau, kad kokie neisaukleti ir pan.

O pati tikrai daug demesio skiriu, vadovaujusis pokalbiu ir derybu taktika, bet..reiks islaukti

(anonimas) (archyvas)

tai kad vaikai skirtingo amžiaus, vienas gerokai vyresnis. abu tokie pat.

(nežinomas) (archyvas)

Va va ir prasideda, kai atsisakoma sveikos rykštelės ar diržiuko.

Daug kas esame gavę,o užaugom sveiki gyvi.

Žinau ne vieną mamytę ir tėvelį, kurie “pokalbiukais” bando vaikus išvaduoti iš isterijos, tik deja, nesėkmingai.

(anonimas) (archyvas)

Man tai neaiškus baliaus šeimininkų ir kitų žmonių vaidmuo – jiems ką, vaikai netrukdė? Negi Jums vienai? Negi niekas neišdrįso juoko forma ar rimtai duoti pastabą tėvams? Suprantu, kad ne visi yra drąsūs ir nori kelti konfliktą (nes, davus pastabą tokiems tėvams, ko gero, be įtampos balius nesibaigtų), todėl ką aš daryčiau. Aš baliaus šeimininkams paaskyčiau tiesą – skauda galvą nu otų ėkiančių vaikų, atleiskite, keliausiu namo. Gal kitą kartą prieš kviesdami tą šeimą su vaikais patys šeimininkai pagalvos, ar verta dėl tų vaikų netekti draugų…

(anonimas) (archyvas)

Žinot, užjaučiu tėvus, kuriems tenka auginti sudėtingesnio elgesio vaikus, bet dar labiau užjaučiu vaikučius, kurių tėveliai mąsto kaip Jūs. Joks smurtas prieš vaikus nėra pateisinamas, net jei tai “tik” rykštele ar diržiuku mažybiškai pavadinsit. Smurtas prieš vaiką yra tėvų bejėgiškumo ir negebėjimo tvarkytis su situacija įrodymas. O vat tie “pokalbiukai” nors ir atima gerokai daugiau laiko, energijos ir žinių (taip, reikia mokėti kalbėtis su vaiku) nei elementarus “pliaukšt”, bet yra gerokai sveikiau besivystančiai vaiko asmenybei.

(nežinomas) (archyvas)

Panasu,kad tai vaikai,kuriu norai tenkinami,bet didziausias poreikis demesio,ignoruojamas,bei auklejama pagal madingas tendencijas,nedrausmint,neuzgozti asmenybes,tokiu atveju dazniausiai patys tevai sau uzsikaria dideli rupesti,tiesiog jiems lengviau patenkinti materialini poreiki,nei skirti laiko ir bendrauti.Beabejo,pasakyti nesikuklinciau,kad paciam vaikui tokios isterikos ne i sveikata ir reiketu ieskoti visiems priimtino sprendimo,galbut ir pati,pradziai buciau emusis nukreipti ju demesi ir uzimti,o tada jau matosi,koks tas “apsileidimo” lygis,jei namie tai bendravimo budas,isterika-saldainis,nieko nepakeisit.

(nežinomas) (archyvas)

Na baisu prisikalbet, bet manau vistik teveliai apsileido… Manoji bande prisiziurejus I puseseres isterijas namie kelt, vienakart palikau gulincia ir cypiancia ir pasakiau, jei klyski,as iseisiu… nuejau ir pasislepiau. Uzteko puses minutes kad apsiramintu ir keliu minuciu paieskos,kad mane surastu… kapryzu kaip nebuta menesiui, po menesio vel bande rodyti, gavo paragaut dirziuko… kapryzu nebeliko ….

O kai tevai sako kad pokalbiais vadovaujasi ir t.t…. pazystu seima, berniukams 1.5metuku ir 3metukai. Tai tiek kaip laukinukai, rekia,cypia zodziu baisu iki galvos skausmu… tevai net nebegirdi ju cypimu!!!! Nesuprantu kaip taip galima, bet jie negirdi ju rekavimu. O kai klausiu,kodel tu leidi taip elgtis? atsakumas buna visad vienas- jie dar nieko nesupranta…O kai saldainiu prasyt tai supranta??? Tai kai sulaukes 10 metu varys tevus is namu,ka tada jie darys?

Kiekvienas aisku auklejam savaip ir kiekvienas is musu tevu esam teisingi tikriausiai, bet kai vaikas rekia ir cypia be priezasties, arba tam kad gautu kazko… cia manau teveliu apsileidimas ar tiesiog tingejimas uzsiimt,kad vat karta nubaust kaip reikiant ir nebebutu. O dabar zino vaikai pacypsiu ir gausiu… gi lengviau duot saldaini, negu klausytis cypimu 3 valandas ))

(anonimas) (archyvas)

na šeimininkai sakau, giminystės ryšiu susiję, tiksliau abiejų šeimų vyrai broliai yra. o moterys pyktis nenori.

pasakiau viską šeimininkams, tiksliau, ir sakyt nereikėjo, ir taip suprato, ir patys nelabai laimingi buvo, bet brolio į gimtadienį nekviesti irgi negražu…

va va, panašu, kad isterija numalšinama saldainiu, tiesiog esmė, kaip pašaliniam žmogui elgtis. na nesu visai pašalinė, esam pažįstami, jie mano vyro draugai gan geri. o vyrai žinot, šiais klausimais nediskutuoja ir stengiasi nesikišti…

(nežinomas) (archyvas)

as turiu pazystama moteri,kuri neina nei pas viena i namus,kurie turi suni ar kate.Ji negali ten nei valgyti nei gerti,NORS PAS SEIMININKUS IDIALI TVARKA IR SVARA.

o cia vaikai…gal jus apskritai erzina vaikai?

Seimininku vietoje-jeigu rengi vakareli,kuriame bus ir vaiku,turetu pagalvoti ir apie ju uzimtuma,kad nesudarytu diskomforto kitieks sveciams.

O aukleti mama ar teti mazai pazystamam zmogui yra netaktiska.

Tenka rinktis-iseiti is pobuvio arba sudominti kazkuo vaikus.

(nežinomas) (archyvas)

Nėra tokio dalyko kaip “sveika rykštelė ar diržiukas”. Veikia gal tam kartui, nes vaikas išsigąsta ir nusiramina. Bet ar vaikai turi bijoti savo tėvų? Niekas nepagalvoja apie pyktį, kuris kaupiasi vaiko viduje, kai yra taip skriaudžiamas. Kas bus kai vaikas paaugs, elgsis taip pat negražiai, bet jau jam nebeskaudės tas diržiukas? Stipriau trenkti reikės, kad pajustų? O kas tada kai jis jau pats galės trenkti atgal?

Čia ne auklėjimas, čia lengviausias kelias, kad greičiau vaiku atsikratyti, nes tėvai neturi tiek valios ir kantrybės, kad rinktųsi kitus būdus. Fizinės jėgos naudojimas nėra disciplina, atvirkščiai, agresijos ir netinkamo elgesio skatinimas..

Yra keletas labai paprastų dalykų, kaip vaiką galima pamokyti ir tinkamai nubausti, nenaudojant fizinio smurto. Yra daugybė įvairių knygų, pilnas internetas, kuriame nepatingėjus ilgiau paskaitinėti galima sužinot puikių ir efektyvių būdų vaikams auklėti. Mesti viską ant to, kad čia “toks laikotarpis” yra nesąmonė, kai vaikas žino, kas jo laukia už vienokį ar kitokį elgesį, žino pasėkmes ir jam suteikiama galimybė pačiam apgalvoti ir priimti tinkamą sprendimą, laikui bėgant atsikratoma tų isterijų. Visas vaikų keliamas chaosas ir isterijos yra ne kas kita, kaip dėmesio troškimas. O kaip tai sustabdyti, jeigu tą dėmesį šiuo elgesiu jie ir gauna?

Žinoma, ne svetimiems žmonėms rūpintis svetimais vaikais. Autore, manau tiesiog duokite pastabą, galbūt net ir griežtesnę, nebijokite neigiamo tėvų atsako, gal supyks už kritiką, bet grįžę namo tikrai pergalvos viską.

Už tiesą pykstama, nes nenorima pripažinti ir Jūs visiškai neturite baimintis dėl to. Nereikia tėvų mokyti, tačiau mandagia forma, laikydamasi tvirtos pozicijos turite visas teises išsakyti tai, kas Jūsų netenkina.

Beje, isterijų malšinimas saldainiais, ne kas kita, kaip vaikų skatinimas toliau elgtis kaip jie nori. Nes žino, kad gaus visada tą pačią pastabą ir po to bus labai gražiai apdovanoti skanumynais.

(nežinomas) (archyvas)

O kodel svecias turi uzsiimti svetimais vaikais???

Page 2 of 6