Istorija paprasta kaip kaimo merga
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žooodžiu…
Patarkit panos, merginos, moterys ir visos kurios turi ką pasakyti(Istorija ilga NETRUMPINAU, kas tyngit neskaitykit)
Su dabartiniu vyru esame pažįstami kone 10 metų, draugaujam 7m. vedę 3m… Per tą laiką buvo visko daug.. Daug nerimtų simpatijų, daug laimės ir ašarų. Mum kartu gera, mylim vienas kita viskas kaip ir lafą… BET.. ( visada turi būti BET!)
Studijavau 5m. dar kai buvo vakarinės studijos na ir jau antrais metais su vienu grupioku susimirksėdavom. Aš turėjau draugą(dabartini vyrą) jis karts nuo karto pakeisdavo panas. Sutarėm kaip draugai puikiai, po paskaitų važiuodavom kavos į kokią degalinę, pavasarį į gamtą mašinoj kaljano patraukdavom. Beveik visada budavo dar keli grupiokai, dažniausiai pacanai (aš su panom niekada nerandu bendros kalbos). Jie man papasakodabo apie savo problemas, kaip nesupranta panu aš KARTAIS papasakodavau savo bėdas, žodžiu pasitikėjom vieni kitais, pašveždavau juos iš balių, kartais visą naktį išsivažinėdavom, nemačiau nieko blogo, aišku savo draugui nieko nesakiau, nes pavydus labai ( sakau tai pas sese, tai pas drauge, čia neesmė). Kokiam 4 kurse pastebėjau, kad su tuo grupioku pavadinkim ji JONU pradėjom daugiau leisti laiko, per paskaitas sėdim kartu, per pertraukas geriam kava kartu.. Iš šono žmonės pradėjo man sakyti: žiurėk neįsimylėk, o aš tikrai tokiu minčių net neturėjau.. O jis, JONAS ėmė ir mane įsimylėjo..(fak) Jis gražus, tikrai gražus, panos seile varvindavo ir pykdavo ant manęs, kad bendraujam mes. Prasidėjo JONO naktiniai girto skambučiai, aš atmetu nenoriu pyktis su draugu o juolab, kad nieko JONUI nejaučiu. Baigem penkta kursą, apsigynem, viskas liuks. Grupes BALIUS!!! Be antru pusių.. Daug alkoholio, Jonui atvirumo minutėlė, pasikviete mane atokiau ir viską išržė: Tu man visada patikai, o dabar aš tave myliu, aš tikrai tave myliu. Užmiegu ir pabundu su ta mintim, kad noriu jog būtum su manimi. FAK FAK FAK, nu kodėl moteris ir vyras negali būti tik draugais
Nuo to vakarėlio mes nebebendraujam, VISIŠKAI. Vasarą aš susituokiau ir šią vasarą buvo 3 metai kaip esu ištekėjusi moteris. Santykiai nėra patys geriausi, gal net šalti, kartu nemiegam, vaikų neturim, bendro turto taip pat, gyvenam kiekvienas sau. Su Jonu nuo išleistuvių baliaus taip ir nebebendraujam, nežinau kaip jam sekasi. FB Matau kaip likusi xebryte su kuria naktinėdavom kuria šeimas, gimdo vaikus, o iš Jono jokios žinios… Kol pries gerą mėnesį nesulaukiau skambučio: Labas, pasiilgau taves…
Taip taip, iškart pažinau tą balsą…
Trumpai prasimetėm keliais žodžiais, susitarem susitikti ir pakalbeti kaip sekas. Susitikome paskutine lapkričio diena kavinėj, gera buvo ji pamatyti, net labai gera. Jis vienas, vienišas, sake daug merginu buvo bet TU vienintele mano galvoje. Šakės, jis dar gražesnis nei prisimenu, dar protingesnis ir jis vis dar apie mane galvoja. Klausė kaip sekasi man, sako labai norėjau susitikti, nes per šventes išvyktu pas tėvus į užsienį ir turbūt visam laikui, norėjau tave pamatyti paskutini karta… Atėjo laikas atsisveikinti, apsikabinom ir jaučiu, jaučiu giliai širdyje kad nenoriu jo paleisti.. Įsivaizduojat, ištekėjusi moteris, laiko glėbyje kitą vyrą ir nenori jo paleisti, širdis daužosi ir lupos pačios sukuždėjo: Nenoriu taves paleisti, o jis važiuok su manim.. nusisypsojau, paleidau ji,: tu ka pakvaisai
Taigi eina antra savaite kaip gavau pasiulyma keliauti su juo, liko dar dvi… KA MAN DARYTI???
Sapnuoju JI, niekada nesu sapnavusi jokio vyro, o dabar sapnuoju.. Dieve padek man apsispresti, nes isprotesiu… Palikti susideliojusi gyvenima su patikimu bet kazin ar bemylimu zmogumi ar leistis i nuotyki?
Kaip pasielgtumet mano vietoje?
p.s. tai mano gyvenimo istorija, ne epizodas is knygos ar fimlo, ne fantastika ar mano vaizduote, taip tikrai buvo ir yra. Jei netikit ar norit pasisaipyti, man jusu nuomones nereikia, bukit protingos nesigadinkim nuotaiku
p.p.s. man 27, Jonui 28 Mano vyrui 30
Pirmiau išbandyk JONĄ lovoj. Jei patenkins – mesk vyrą. Bus jam puiki Kalėdų dovana.
Aš tavo vietoje važiuočiau. Su nemylimu žmogumi laiminga tikrai nebūsi ir paskui tikrai visa gyvenimą gailėsiesi, kad neišvažiavai su Jonu, kai buvo galimybė
Tai, kad panašu, jau esate pati apsisprendusi “Palikti susideliojusi gyvenima su patikimu bet kazin ar bemylimu zmogumi ar leistis i nuotyki?”. Varianto, kad likti su esamu vyru net nesvarstote, ir jei čia tiesiog klaida įsivėlė, tai manau ne be reikalo, ir daug ką pasako apie tai, ko norite iš tikro
Totalus vyru mąstymas, lyg lovos reikalai nulemtų kuris vyras geresnis
Matyt pasamone pati kalba uz mane. Kartu ir baisu viska palikti ir leistis i nezinomybe, bet ir norisi suzinoti kas laukia toliau
pasakusiu tik tiek, jei zmogaus nemyli su juo nereikia but ir aukot savo grazius givenimo metu, as manau lik prie to prie kurio jautiesi geriau esi savimi ir jauti zmogui ne tik prisirisima ar gailesti jei nori but laiminga siek laimes
Lyg moterims tai nebūtų svarbu. Vis tiek mesk vyrą. Vėliau gailėsies, jei nepabandysi kito, kad ir to paties JONO.
Kai 27 metų moteriai tu esi tikai labai pacaniška su savo fakais ir pacanais. Juokinga.
Ji debilė, o ne pacanė.
Iš tavo pasakojimo suprantu jog tau reiktų vykti su Jonu Nepraleisk savo šanso )
o ka prarasi isvykusi? nemylima vyra?
Tai ne tik, kad pati nelaiminga Juk ir vyrui matyt ne pyragai, kai santykiai tokie šalti. O čia būtų šansas abiems savo laimę atrasti, manau ir tas jūsų vyras yra vertas tokios, kuri jį mylėtų Juk jauni dar abu, ir abu dar turit daug gražaus laiko atrasti savo laimę ir meilę
Nei as debile nei pacane, tiesiog nesukirmijus dar. Visa gyvenima bendravau tik su vyrais, dirbu su vyrais, nemoku kitaip bendrauti, niekada nebuvau mergaitiska…
Primena filmą “Notebook”.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
