Jam 33 ir jis nenori šeimos
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man įdomi kitų moterų nuomonė, šiuo metu esu pasimetusi…
Jau pusę metų esu kartu su nuostabiu vyru. Kartu praleidžiame daug laiko, jis rūpestingas, jaučiu, kad mane pamilsta vis labiau, aš jį manau taip pat… Jis išsilavinęs, protingas, sveikai gyvena, keliauja, turi mylimą darbą, daug hobių, yra darbštus ir tikslingas – puikus vyras, kuo mane ir sužavėjo – jis savimi pasitiki ir myli savo gyvenimą. Bet…
nuo pat pradžios santykių jis man juokais užsiminė, kad “nebijok, aš tavęs nevesiu”. Laikui bėgant supratau, kad šis vyras… kitoks?
Jis mėgsta bendrauti, turi didelį pažįstamų ratą, bet šeimos jo planuose nėra. Ir jis nėra palaidūnas, priešingai – ramaus būdo, rūpestingas vyras, kuris teturėjo dvi trumpas draugystes, kurios, kaip jis pasakė, “sutiko savo galiojimo terminą”. Nemanau, kad jis meluoja, galbūt sakysite jis ieško nuotykių ir t.t., bet bent jau mano moteriška nuojauta sako, kad tai tiesiog kitokio būdo vyras. O gal aš naivi? Ar tai visuomenės stereotipas, kad 33 metų vyras, kuris nenori kurti šeimos yra kažkuo įtartinas?
Kuo toliau, tuo man labiau gera būti su juo. Jis skatina mano, kaip asmenybės, vystymąsi, jis man yra autoritetas. Abu esame labai savarankiški.
Man neramu. Eina laikas, aš nenoriu per daug prisirišti prie žmogaus, nenoriu susikurti savo galvoje mūsų vedybų, bendro gyvenimo ir įtikėti, kad jis mane begalo įsimylės ir nuspręs kurti bendrą šeimą.
Galvoje turiu daugybę klausimų ir svarstymų. Kodėl jis toks šaunus, bet tuo pačiu meilė jam lyg ir svetima? Kartais pagalvoju, kad tai psichologinės problemos, lyg jis, atrodo, kažko prisibijotų, ir stengiasi save atriboti nuo bet kokių prisirišimų.
Ką daryti? Mėgautis tuo ką turiu? Bandyti kalbėtis? Manau, mes dar per trumpai kartu, kad galėčiau jam kažką ta tema sakyti…
Gal kas esate sutikę panašių tipažų?
as tai nesupratau klausimu, na mes jo nepazistam nezinom baimiu, gal zmogus ”nudeges” yra bijo naujau santykiu labai ipareigojanciu, nori gyventi sau, nenori atsakomybes ir pan.. nebandet kalbet su juo atvirai? jei jus norit seimos o jis nesileidzia i kalbas ir duoda jum aiskiai suprasti kad jos tikrai niekad nenores, tai manau ne pakeliui..
As palikciau. Man seima butin
Jei butu imanoma atsukti gyvenima atgal tikrai netekeciau. Nors mano vyras tikrai geras ir labai daug metu mes kartu. . Neisivaizduokit, kad jei istekejot tai jis jusu visam gyvenimui. Geri santykiai ir meile nesusije su stampu pase
norėti šeimos nėra privaloma, ne visiems žmonėms santuoka (ir/ar šeimos pagausėjimas) yra būtini laimingo gyvenimo “ingredientai”. o tvarkytis su šia situacija yra du būdai – arba ieškoti kompromiso ir taikytis vienam prie kito arba dairytis kito žmogaus, su kuriuo jūsų prioritetai sutaptų.
Gal žinote ką nors apie jo šeimą – tėtį ir mamą? Tai gal duotų įžvalgų apie jo dabartinius pasirinkimus.
Bet bent kol kas man iškalbinga fražė “abu esame labai savarankiški”. Jis galbūt ir nori tokiu likti, o šeimą sieja su suvaržymais, apribojimais. Kodėl? Žiūrėčiau į aplinką, kurioje jis augo ir formavosi jo supratimas apie šeimą.
”Geri santykiai ir meile nesusije su stampu pase” BUTENT Pats teisinigiausias atsakymas. O daugumai manau norisi buti su ”statusu” visuomeneje ir su tuo stampu pase.
“Gal kas esate sutikę panašių tipažų?”
Sutikus nebuvau, bet yra toks tipažas knygoje “Fifty Shades of Grey” …
arba tiesiog paprastas zmogus, tik nenori vaiku.
Nemazai pazistu kam daugiau negu 35 ir nenori seimos…Arba sako veliau…Keiciasi laikai, vyrai bijo dabar atsakomybes. Apie uzsienecius isvis tyliu…Buvau Ispanijoje pvz kelis kartus, ten iki 30 metu tureti seima yra retas atvejus…. Kai buna 40 metu susimasto, bet isviso apie 80-90 procentu skiriasi … Bet ten kartais norma, kad vyras 35 metu ir tik jiesko pirmo darbo
gejus
O nebijote, kad ir Jums galiojimo terminas pasibaigs?
Jums laikas viską parodys. Tik bėda, kad buvimas su juo – kaip žaidimas degtukais! Nudegsite…
Ne visiems žmonėms reikia santuokos ir vaikų – kai kurie ir be to labai šauniai gyvena. Tai tikrai nėra gyvenimo būtinybė. Santuoka ir šeima bet kokiu atveju labai suvaržys asmeninę laisvę, atims labai daug laiko.
yra tokiu vyru ir sakyciau gana nemazai. jie priprate taip gyventi ir jiems taip gerai, nes nezino, kad gali buti kitaip.
padraugaukite nors pora metu, tada ziurekit kiti po puses metu net myliu dar nesako, tad jus labai jau skubate … vyram skirtingai nei moterim, santauokai amzius nera toks svarbus jiem svarbiau kad ju niekas nespaudzia, nevercia, tad galite padaryti labai didele klaida, jei imsit zysti del santuokos ar klausineti jo, kada ir ar is vis jis nori seimos.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
