Pasakoti baisiai sunku ir ašaros byrą kaip pupos.Bandysiu apibendrinti trumpais sakiniais.Neturiu kam

išsipasakoti,nenoriu užuojautos,pasistengsiu būti stipri ir eiti į priekį.Man atėjo tas momentas kada aš palūžau ir noriu kažkam išsipasakoti svetimam,kad mane supras,o gal aš būsiu kalta ir supratimo nesulauksiu jokio.Manau pats laikas papasakoti kas čia per situacija.

Aš laukiuosi,esu nėščia ir keičiasi visi hormonai,pasidariau šiek tiek įnoringa.Dar esu pakankamai jauna,bet jau mama būti galiu.25 metų nesiekiu,bet mama jau tikrai pasiruošusi būti.Pati kilusi esu iš vieno kaimelio,nedidelio ir perspektyvų ten mažai man.Susipažinau su labai man tuo metu atrodė protingu,darbščiu ir geru vaikinuku.Pradėjome bendrauti,viskas klostėsi puikiai,jis turėjo sodą,pas mus kur aš gyvenau nuo gimimo.Bendravome,draugavome ir ištisai kalbėjome kaip mes norime būti kartu.Atėjo metas,kada mane jis turėjo supažindinti su savo tėvais.Labai bijojau,nes jis buvo miesto vaikinas,o aš :kaimietukė: pagal juos.Supažindino jis su savo tėvais,viskas buvo puiku,patys paprašė,kad gyventume pas juos,kad mokslus baigčiau čia mieste,o pas mama juk visada galėsiu atvažiuoti.Mes taip ir padarėme.Baigiau mokslus mieste,pradėjau dirbti pas juos firmoje Valymo.Keista buvo,bet mane įdarbino valytoja.Prasidėjo baisus žeminimas manęs,valiau klozetus,kiemo teritorija,dariau tai kas liepiama ir tylėjau sukandus dantis.Galų gale,aš baisiai peršalau ir išmušė mane baisi alergija.Negalėjau nei indų plauti,aplamai į vandenį ranku kišti.Mane jie vistiek vertė dirbti.Pradėjau skųstis draugui,kad jo tėvai manęs pradėjo nemėgti.Jis vis sakydavo man paranoja ir taip nėra.Taip viskas ir ėjo sena vaga,pagaliau begyvendama pas juos,pradėjau dirbti tarnaitės darbus,tvarkyti tėvų kambarius,daryti valgyti,ruošiau valgi ne tik draugui į darbą,sau,bet ir uošviui.Turėjau viską padaryti kaip bitė greitai.Uošvienė indaplovei plovė indus,o man liepė kriauklėje,lyginti jų patalus ir dar daugiau namų ruošos darbų.Pradėjau verkti ir skųstis savo mamai.Galvojau sakys dukrytę,važiuok pas mane ir mesk tu ten juos,bet buvo viskas atvirkščiai,ji liepė man sėdėti ten ir džiaugtis,kad aš pavalgiusi ir šiltai miegu,nes pas ja mat nėra nei malkų nei ant ko valgyti išsivirti.Skambina mano draugui ir sako:

:Mano dukra neduoda man ramybės,raminkis tu ją.Žodžiu man pradėjo svaigti galva,vėmiau kelis kartus per parą.Nesusirgau ir pasidariau nėštumo testą.Sužinojau,kad laukiuosi ir labai apsidžiaugiau.Galvojau jau dabar viskas pasikeis,seneliai turės anūką,o gal anūkėle.Mano draugas bus tėtis,mane priims į darbą ir vėl viskas bus puiku,gražiai ir darniai gyvensime.Pasakiau naujieną draugui,jo reakcija buvo tu ką be proto ar tau kas negerai.Pradėjau verkti ir nerimauti kas bus.Pasakiau jo tėvams,jie aplamai tylėjo ir nieko nesakė.Ėjau pas daktarę,galvojau jis eis kartu su manimi,bet nėjo ir liepė man net negimdyti.Paskambinau savo mamai,ji irgi pritarė man visai negimdyti ir net negalvoti važiuoti pas ją į kaimą.Sėdėjau namie kaip pelė po šluota ir galvojau kas dabar bus.Prasidėjo viskas taip greitai,kad draugas išėjo pas draugus,nebuvo jo dvi paras.Grįžo visas kvepiantis moteriškais kvepalais ir atsigulė visai į kita lovą.Aš atsisėdau ir verkiau,o jis liepė rinktis daiktus ir ieškotis kur kitur gyventi arba važiuoti atgal pas mama.Klausiau kodėl,kas atsitiko,o jis sugebėjo pasakyti,tėvas aš nepasiruošęs būti,atsibodai tu man.Skambinu mamai ir sakau,parvažiuoju namo,mes nebusime su Renaldu kartu.Mama pasakė,kad jokiais būdais pas ją nevažiuočiau,pilvą užsistatei tai ir srėbk dabar.Nesuprantu kaip galima, vyrui atsibosti.Pradėjau rinktis daiktus,pasiskambinau draugei,ji leido pas ja atvažiuoti apsistoti kelias dienas,kol rinkausi daiktus,parvažiavo uošviai ir liepė visus daiktus palikti,nes jie supirkti iš jo sūnaus kišenės.Verkiau ir išėjau nežinodama kur daugiau dėtis.Pradėjau ieškoti kažkur gyvenamosios vietos,sunku susirasti,nes reikia ir darbą rasti.Sveikata tokia,kad vemiu ištisai.galvos skausmas nepraeina,įtampa didelė.Noriu pas mama ir pas ją būti ir užauginti vaikuti,bet ji mane kaltina lyg aš būčiau kalta.Ką aš turėjau daryti tokiu atveju?Nežinau kaip suvaldyti skausmą širdyje.Pratęsimas toliau:daiktų savo atgauti negaliu nei vieno,kalbu apie drabužius,kitus kelis buities reikmenis.Dabar jau praėjo nedidelis laikotarpis bandžiau gražiai prašyti daiktų savo pas uošvius,man duris užtrenkė palei nosį,dar pareiškė,kad vaikuti kurį aš pagimdysiu,kad jo neauginsiu,jie sakosi taip,kad per dideles pažintys mane paliks nuoga basa.Nors be pilvuko daugiau nieko ir neturiu.