jausmas kurį išgyveni
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pasakoti baisiai sunku ir ašaros byrą kaip pupos.Bandysiu apibendrinti trumpais sakiniais.Neturiu kam
išsipasakoti,nenoriu užuojautos,pasistengsiu būti stipri ir eiti į priekį.Man atėjo tas momentas kada aš palūžau ir noriu kažkam išsipasakoti svetimam,kad mane supras,o gal aš būsiu kalta ir supratimo nesulauksiu jokio.Manau pats laikas papasakoti kas čia per situacija.
Aš laukiuosi,esu nėščia ir keičiasi visi hormonai,pasidariau šiek tiek įnoringa.Dar esu pakankamai jauna,bet jau mama būti galiu.25 metų nesiekiu,bet mama jau tikrai pasiruošusi būti.Pati kilusi esu iš vieno kaimelio,nedidelio ir perspektyvų ten mažai man.Susipažinau su labai man tuo metu atrodė protingu,darbščiu ir geru vaikinuku.Pradėjome bendrauti,viskas klostėsi puikiai,jis turėjo sodą,pas mus kur aš gyvenau nuo gimimo.Bendravome,draugavome ir ištisai kalbėjome kaip mes norime būti kartu.Atėjo metas,kada mane jis turėjo supažindinti su savo tėvais.Labai bijojau,nes jis buvo miesto vaikinas,o aš :kaimietukė: pagal juos.Supažindino jis su savo tėvais,viskas buvo puiku,patys paprašė,kad gyventume pas juos,kad mokslus baigčiau čia mieste,o pas mama juk visada galėsiu atvažiuoti.Mes taip ir padarėme.Baigiau mokslus mieste,pradėjau dirbti pas juos firmoje Valymo.Keista buvo,bet mane įdarbino valytoja.Prasidėjo baisus žeminimas manęs,valiau klozetus,kiemo teritorija,dariau tai kas liepiama ir tylėjau sukandus dantis.Galų gale,aš baisiai peršalau ir išmušė mane baisi alergija.Negalėjau nei indų plauti,aplamai į vandenį ranku kišti.Mane jie vistiek vertė dirbti.Pradėjau skųstis draugui,kad jo tėvai manęs pradėjo nemėgti.Jis vis sakydavo man paranoja ir taip nėra.Taip viskas ir ėjo sena vaga,pagaliau begyvendama pas juos,pradėjau dirbti tarnaitės darbus,tvarkyti tėvų kambarius,daryti valgyti,ruošiau valgi ne tik draugui į darbą,sau,bet ir uošviui.Turėjau viską padaryti kaip bitė greitai.Uošvienė indaplovei plovė indus,o man liepė kriauklėje,lyginti jų patalus ir dar daugiau namų ruošos darbų.Pradėjau verkti ir skųstis savo mamai.Galvojau sakys dukrytę,važiuok pas mane ir mesk tu ten juos,bet buvo viskas atvirkščiai,ji liepė man sėdėti ten ir džiaugtis,kad aš pavalgiusi ir šiltai miegu,nes pas ja mat nėra nei malkų nei ant ko valgyti išsivirti.Skambina mano draugui ir sako:
:Mano dukra neduoda man ramybės,raminkis tu ją.Žodžiu man pradėjo svaigti galva,vėmiau kelis kartus per parą.Nesusirgau ir pasidariau nėštumo testą.Sužinojau,kad laukiuosi ir labai apsidžiaugiau.Galvojau jau dabar viskas pasikeis,seneliai turės anūką,o gal anūkėle.Mano draugas bus tėtis,mane priims į darbą ir vėl viskas bus puiku,gražiai ir darniai gyvensime.Pasakiau naujieną draugui,jo reakcija buvo tu ką be proto ar tau kas negerai.Pradėjau verkti ir nerimauti kas bus.Pasakiau jo tėvams,jie aplamai tylėjo ir nieko nesakė.Ėjau pas daktarę,galvojau jis eis kartu su manimi,bet nėjo ir liepė man net negimdyti.Paskambinau savo mamai,ji irgi pritarė man visai negimdyti ir net negalvoti važiuoti pas ją į kaimą.Sėdėjau namie kaip pelė po šluota ir galvojau kas dabar bus.Prasidėjo viskas taip greitai,kad draugas išėjo pas draugus,nebuvo jo dvi paras.Grįžo visas kvepiantis moteriškais kvepalais ir atsigulė visai į kita lovą.Aš atsisėdau ir verkiau,o jis liepė rinktis daiktus ir ieškotis kur kitur gyventi arba važiuoti atgal pas mama.Klausiau kodėl,kas atsitiko,o jis sugebėjo pasakyti,tėvas aš nepasiruošęs būti,atsibodai tu man.Skambinu mamai ir sakau,parvažiuoju namo,mes nebusime su Renaldu kartu.Mama pasakė,kad jokiais būdais pas ją nevažiuočiau,pilvą užsistatei tai ir srėbk dabar.Nesuprantu kaip galima, vyrui atsibosti.Pradėjau rinktis daiktus,pasiskambinau draugei,ji leido pas ja atvažiuoti apsistoti kelias dienas,kol rinkausi daiktus,parvažiavo uošviai ir liepė visus daiktus palikti,nes jie supirkti iš jo sūnaus kišenės.Verkiau ir išėjau nežinodama kur daugiau dėtis.Pradėjau ieškoti kažkur gyvenamosios vietos,sunku susirasti,nes reikia ir darbą rasti.Sveikata tokia,kad vemiu ištisai.galvos skausmas nepraeina,įtampa didelė.Noriu pas mama ir pas ją būti ir užauginti vaikuti,bet ji mane kaltina lyg aš būčiau kalta.Ką aš turėjau daryti tokiu atveju?Nežinau kaip suvaldyti skausmą širdyje.Pratęsimas toliau:daiktų savo atgauti negaliu nei vieno,kalbu apie drabužius,kitus kelis buities reikmenis.Dabar jau praėjo nedidelis laikotarpis bandžiau gražiai prašyti daiktų savo pas uošvius,man duris užtrenkė palei nosį,dar pareiškė,kad vaikuti kurį aš pagimdysiu,kad jo neauginsiu,jie sakosi taip,kad per dideles pažintys mane paliks nuoga basa.Nors be pilvuko daugiau nieko ir neturiu.
o dieve..dar ir taip buna?? visai kaip meksikietiskose melodramose. kovok, buk stipri. gimdyk vaika, kovok uz ta gyvybe kuri auga tavyje, jokiu butu nepasiduok,
Skaitau ir negaliu atsidziaugti, tikrai tikrai stipri mergina esi!!!!! jeigu tik reikes kokios pagalbos net neabejodama kreipkis, ar rubeliu ar kokiu kitu smulkmeneliu vaikuciui, tikrai pasidalinsiu stiprybes tau ir tavo pilvinukui
Jokių kalbų apie pinigėlius,tikrai kalbu iš žmogiškos pusės,jokios kalbos tegu nebūna šitoje temoje apie pinigėlius.Labai dėkoju visoms,dar aš pati nežinau kas pas mane po širdele gyvena,mergytė ar berniukas.Negaliu dar kalbėti apie rūbelius,kol tikrai nesužinosiu ką gi aš turėsiu.Labai malonu man su jumis visomis bendrai kalbėtis ir išsipasakoti.Ačiū už rūpesti jūsų man,man tai svarbu labai.Tik prašau nekalbėkite apie jokia pagalba pinigais,ji nėra būtina,geriau jau tai rūbeliais,daiktukais,negu pinigais.Sakau atvira širdimi,aš geriau jausčiausi pati jeigu man pinigėlių nesiūlytumėte.Kas kalbėjo apie bažnytėlę,kad nueiti iki jos,aš vaikštau ir meldžiuosi,dažnai nešiodama skrajutes užeinu į centro bažnytėle,ji tokia mažytė ir senoliai kalba,kad ten tikrai padeda,nes dievulis tavęs išklauso.Stengiuosi visada prašyti,kad rytas už vakarą būtų geresnis,kad diena butų šviesesnė,kad gyvenimas eitu ne sena vaga,o jau nauja,su nauja gyvenimo pradžia.
Tu tikrai labai stipri mergina, neviena jau būtų palūžusi, nevienai merginai esi tikras pavizdys, taip kaip turi elgtis neščia mergina, esi tikra šaunuole, aš negaliu atsistebeti kokie žmones gali būti gyvuliai, siūlyt pinigus už abortą, aš tikrai užjaučiu tuos žmones, Dievas saugo tuos kurie neatima gyvybes kitam, norėčiau tau padeti, parašyk i až, pabendrausim.
na va, viskas eina geryn as niekad nedirbus… tai noriu paklaust : kodel tave idarbino be knygutes? ir kam ta knygute reikalinga?
geriau su ja ar be jos dirbt?
Parašysiu būtinai,pasistengsiu kita anketa susikurti tada jau tikrai norėsiu pabendrauti su visomis,nes liūdesys mane užplūsta dažnai,o kaip sakoma tik atviras ir šiltas pokalbis gali nuraminti ir nuvyti visas mintis. Aš noriu likti neutrali,tiesiog nežinau ar galima svetimas bėdas krauti svetimiems žmonėms.Kaip bažnyčioje močiutė man sako,vaikeli svetimas žmogus padės daug daugiau negu savas,bet juk visi mes su savo problemomis.Tikrai aš neesu išdidi mergina,tiesiog suprantu visus,kad visiems sunku.Kiekvienos sunkiau begyvenančios mamos juk nesušelpsi. Ačiū jums,aš labai norėčiau,kad kas su mano mama pakalbėtu,sakau dieve gal jai proto įkrėstu,bet ar kuprota lenta ištiesins?
anonimas cia jau nuo tavo mamos sazines priklauso, man kazkas sake; vafliu budamas tortu nepatapsi
prajuokino
mano mama asmeniskai is savo patirties sakau ir zinau kad protino ir kalbejo ji tik paverkia isgeria ir viskas.
jei kas apie mane paklausia ji kaip niekur nieko kalba nusuka ir viskas.
Jei kauniete esi, Garliavoje Kriziu centre tave priims. Tokios moterys ten gyvena. Priims tave pusei metu pradzioje gyventi, jei tavo situacija nepasitaisys, dar bus galima pratesti gyvenima ten. Pades tau ir psichologe, pades kabintis i gyvenima. as ten atlieku praktika, zinau kaip teikiama pagalba moterims. gali parasyti man zinute, duosiu direktores numeriuka. arba cia susirask:
jei esi is kito miesto, parasyk cia, surasiu tau kontaktu tokiu panasu centru, kur moterys nuskriaustos gyvenimo yra priimamos gyventi.
Taip pat, kur paminejau, centro direktore yra puikus zmogus. Tau ten pades susitvarkyti ir su buitinem problemom, jei busi dar ten kai leliukas gims, pades tau juo rupintis, jei sunegaluosi tu ar tavo mazylis, bus kvieciama greitoji. Diena nakti ten yra zmoniu i kuriuos gali kreiptis pagalbos. Patalpos yra labai gerai irengtos gyventi.
Ir ten kreipiantis, tikrai niekas nenusius i nakvynes namus!!!
Pirmas dalykas – tavo mama sterva. Neisizeisk, bet kitaip nepavadinsi. Kaip galima issizadet savo dukros, tuo labiau, kai ji laukiasi… Gal galiu kuom nors padeti? Nors psichologiskai padeciau, jeigu tik Tu to nori…
Norėjau paklausti,jūs sakote atliekate praktika,tai gal galite paklausti kokioms mamytėms vietų yra krizių centruose.Kadangi skambinausi į Vilniaus,Kauno ir kitas institucijas,man tiesiogiai ir telefonu buvo pasakytą vietų nėra,klausimas buvo,ar esate mušama,prievartaujama ir nuskriausta?Kokias pajamas gaunate per mėnesį,ar sutinkate atiduoti savo pajamas į mūsų bendruomenę,jūsų laikas bus sustabdytas,nes negalėsite eiti į parduotuve kada norite,jūsų pinigai bus kontroliuojami,tokia tai tokia valanda būsite jau pas mus,menkiausias nusižengimas jūs būsite išmesta.Gerai,kaip aš ramesnio charakterio,be žalingų įpročiu.Aš sutikau,bet paskui po dviejų dienų man pasakė,vietų nėra,pabandykite kreiptis į nakvynės namus,ten turės jus priimti.Džiaugiuosi,kolegė manęs tiesiog priverstinai,ten neleido.Tiesiog galimybės man jaunai didelės yra,aš tikrai stengiuosi,bet vietų nebūna,arba su tavimi šneka kaip su pačia baisiausia nusikaltėle,kur turėtu būti atvirkščiai,pagalba suteikti ir priimti šiltai maloniai.Kreipiausi į tokia organizacija,kuri berods rašė padeda ir prašo padėti.Atsakymų nesulaukiau jokių,tai ką dabar norėjau pasakyti,kad aš pati padariau klaida,per savo naivumą,aš ir turiu dabar taisyti,niekas dabar nenori šiais laikas būti gelbėtoju,o aš nenoriu irgi apkrauti bėdomis kitus.Kalbu apie institucijas,kurios daug žada,bet mažai kuo padeda.O jums kurios siūlo pagalbos didelis AČIŪ.
Su manimi kalbėjo lyg aš būčiau kalinė,dabar gerai neatsimenu,bet ar ne šio centro kažkuris asmuo,man puse valandos bandė pasakyti,kad ten man ne vieta.Aš pati suprantu,jaunas žmogus,gali daugiau pasiekti negu centruose gyventi.Man dėstė kiek aš turėsiu eiti ir kovoti,jeigu gyvensiu centruose,minėjo dėl adaptacijos.Man bus sunku adaptuotis į visuomenė kaip žmogui,nes ten ateina moteris iš ten kur tau geriau nežinoti apie tas vietas.Man sakė tu jauna,susitvarkyk pašalpa ir gyvenk normalų pilnavertį gyvenimą ne čia,o realiai.Todėl,dabar esu stipri,nes visur buvo lyg siena pastatyta,o gal uošvių įtaka,nes labai jau gilinasi į viska.Tiesiog neleidžia man eiti į prieki,nors aš jau užsigrūdinu.
Geru zmoniu yra daugiau,negu blogu.JIEMS gyvenime dar atsisuks visas tas blogis bumerangu
viena nare rase kad prktika atllieka bandykit su ja susisiekti
Bet ir zmones tavojo tevai.. Kaip jiems pries savo gimines, kaimynus negeda?
Istorija verčia susimastyti.. Nežinau, bet pasirodo dar ir tokių mamų būna.. Tiesiog tai bus pati didžiausia tavo gyvenimo pamoka, ir kai tu pasigimdysi vaikelį, kai galėsi jį apkabinti, ant jo mažo petuko išsiverkti – pamatysi, būsi pati laimingiausia, ir su laiku užmirši viską. Tavo draugas yra šiukšlė, prisiekinėjo meilę, o paliko pliką basą ir net besilaukiančią. Graudu, bet toks yra gyvenimas, tikrai, nuoširdžiai linkiu tau stiprybės, nenuleisk rankų, tau turi padėti kažkas iš aukščiau, bandyk kreiptis į policiją, jie padės tau susigrąžinti daiktus. Taip pat, kai gims vaikelis, jis nori nenori turės mokėti elementus, nes tai yra jo vaikas. Ir tu esi nekalta, kad taip įvyko, jis yra vyras, iš jo pimpalo išbėgo sėkla, kuri tave apvaisino, jis yra pagrindinis iniciatorius, kuris turi saugotis. Taip galėjo nutikti kiekvienai, ir nesigėdyk, o eik per gyvenimą iškelta galva! Pagalvok, dabar turi džiauktis jau augančia gyvybe tavo pilvuke, o ar pagalvojai, kaip jaustumeis, jei būtum pasidariusi abortą ar valymą? Tada, tave visą gyvenimą graužtų sąžinė, o dabar esi šaunuolė. Žinok, kad po kančių ateina atpildo diena, verta kentėti, kad patirtum ją, ir tau gyvenime, aš tikiu, kad nusišypsos sėkmė. O jiems, nežinau kaip pavadinti, šiukšlėms atkeršys gyvenimas. Sėkmės tau, stiprybės, nenuleisk rankų…
I garliava skambinai?
Iki 5 h dar bus direktore, skambink tuo numeriuku. Gerai?
Paskambink ten ir isdestyk savo situacija ir tada pasakyk ka ten sake. Tikiuosi tau ten pades. O kad yra apribojimai, tai be abejo. Tau ten maisto uz dyka niekas neduos, taciau turesi ramu gyvenima, silta lova, issiskalbsi drabuzius, issimaudysi, pabendrausi su kitomis moteris, vyksta i savaite karta uzsiemimai su psichologe. Taip pat ir atskiri pokalbiai su ja. Zalingu iprociu neturi buti. negalima ten jokio alkoholio isgerti. Jei sutiksi su ju salygom, tai manau, kad ir priimtu tave. Bet turi viska isdestyti, kad neturi dabar kur eiti, mama nepriima, o draugo namuose patiri galima sakyti ir psichologini smurta: draugas vercia darytis aborta ir t.t. Per ta organizacija gal ir daiktus galetum is tu namu visus pasiimti.
Del pinigu, tai taip, bus mokoma kaip elgtis su pinigais, kaip susidelioti juos , kad uztektu menesiui ir t.t. Dirbti galesit, i miesta isvaziuoti taip pat galesit. Bet galbut reikes pranesti kad isvaziuojat ir pan.
As mnau, kad cia geriausias variantas. Pas drauge negalit buti, pas draugo tevus taip pat ne, o mama nepriima. O ir issinuomoti buta ar kambari kaip suprantu nera lesu…
Kokia kitokia tu iseiti dabar matai?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
