jausmas kurį išgyveni
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pasakoti baisiai sunku ir ašaros byrą kaip pupos.Bandysiu apibendrinti trumpais sakiniais.Neturiu kam
išsipasakoti,nenoriu užuojautos,pasistengsiu būti stipri ir eiti į priekį.Man atėjo tas momentas kada aš palūžau ir noriu kažkam išsipasakoti svetimam,kad mane supras,o gal aš būsiu kalta ir supratimo nesulauksiu jokio.Manau pats laikas papasakoti kas čia per situacija.
Aš laukiuosi,esu nėščia ir keičiasi visi hormonai,pasidariau šiek tiek įnoringa.Dar esu pakankamai jauna,bet jau mama būti galiu.25 metų nesiekiu,bet mama jau tikrai pasiruošusi būti.Pati kilusi esu iš vieno kaimelio,nedidelio ir perspektyvų ten mažai man.Susipažinau su labai man tuo metu atrodė protingu,darbščiu ir geru vaikinuku.Pradėjome bendrauti,viskas klostėsi puikiai,jis turėjo sodą,pas mus kur aš gyvenau nuo gimimo.Bendravome,draugavome ir ištisai kalbėjome kaip mes norime būti kartu.Atėjo metas,kada mane jis turėjo supažindinti su savo tėvais.Labai bijojau,nes jis buvo miesto vaikinas,o aš :kaimietukė: pagal juos.Supažindino jis su savo tėvais,viskas buvo puiku,patys paprašė,kad gyventume pas juos,kad mokslus baigčiau čia mieste,o pas mama juk visada galėsiu atvažiuoti.Mes taip ir padarėme.Baigiau mokslus mieste,pradėjau dirbti pas juos firmoje Valymo.Keista buvo,bet mane įdarbino valytoja.Prasidėjo baisus žeminimas manęs,valiau klozetus,kiemo teritorija,dariau tai kas liepiama ir tylėjau sukandus dantis.Galų gale,aš baisiai peršalau ir išmušė mane baisi alergija.Negalėjau nei indų plauti,aplamai į vandenį ranku kišti.Mane jie vistiek vertė dirbti.Pradėjau skųstis draugui,kad jo tėvai manęs pradėjo nemėgti.Jis vis sakydavo man paranoja ir taip nėra.Taip viskas ir ėjo sena vaga,pagaliau begyvendama pas juos,pradėjau dirbti tarnaitės darbus,tvarkyti tėvų kambarius,daryti valgyti,ruošiau valgi ne tik draugui į darbą,sau,bet ir uošviui.Turėjau viską padaryti kaip bitė greitai.Uošvienė indaplovei plovė indus,o man liepė kriauklėje,lyginti jų patalus ir dar daugiau namų ruošos darbų.Pradėjau verkti ir skųstis savo mamai.Galvojau sakys dukrytę,važiuok pas mane ir mesk tu ten juos,bet buvo viskas atvirkščiai,ji liepė man sėdėti ten ir džiaugtis,kad aš pavalgiusi ir šiltai miegu,nes pas ja mat nėra nei malkų nei ant ko valgyti išsivirti.Skambina mano draugui ir sako:
:Mano dukra neduoda man ramybės,raminkis tu ją.Žodžiu man pradėjo svaigti galva,vėmiau kelis kartus per parą.Nesusirgau ir pasidariau nėštumo testą.Sužinojau,kad laukiuosi ir labai apsidžiaugiau.Galvojau jau dabar viskas pasikeis,seneliai turės anūką,o gal anūkėle.Mano draugas bus tėtis,mane priims į darbą ir vėl viskas bus puiku,gražiai ir darniai gyvensime.Pasakiau naujieną draugui,jo reakcija buvo tu ką be proto ar tau kas negerai.Pradėjau verkti ir nerimauti kas bus.Pasakiau jo tėvams,jie aplamai tylėjo ir nieko nesakė.Ėjau pas daktarę,galvojau jis eis kartu su manimi,bet nėjo ir liepė man net negimdyti.Paskambinau savo mamai,ji irgi pritarė man visai negimdyti ir net negalvoti važiuoti pas ją į kaimą.Sėdėjau namie kaip pelė po šluota ir galvojau kas dabar bus.Prasidėjo viskas taip greitai,kad draugas išėjo pas draugus,nebuvo jo dvi paras.Grįžo visas kvepiantis moteriškais kvepalais ir atsigulė visai į kita lovą.Aš atsisėdau ir verkiau,o jis liepė rinktis daiktus ir ieškotis kur kitur gyventi arba važiuoti atgal pas mama.Klausiau kodėl,kas atsitiko,o jis sugebėjo pasakyti,tėvas aš nepasiruošęs būti,atsibodai tu man.Skambinu mamai ir sakau,parvažiuoju namo,mes nebusime su Renaldu kartu.Mama pasakė,kad jokiais būdais pas ją nevažiuočiau,pilvą užsistatei tai ir srėbk dabar.Nesuprantu kaip galima, vyrui atsibosti.Pradėjau rinktis daiktus,pasiskambinau draugei,ji leido pas ja atvažiuoti apsistoti kelias dienas,kol rinkausi daiktus,parvažiavo uošviai ir liepė visus daiktus palikti,nes jie supirkti iš jo sūnaus kišenės.Verkiau ir išėjau nežinodama kur daugiau dėtis.Pradėjau ieškoti kažkur gyvenamosios vietos,sunku susirasti,nes reikia ir darbą rasti.Sveikata tokia,kad vemiu ištisai.galvos skausmas nepraeina,įtampa didelė.Noriu pas mama ir pas ją būti ir užauginti vaikuti,bet ji mane kaltina lyg aš būčiau kalta.Ką aš turėjau daryti tokiu atveju?Nežinau kaip suvaldyti skausmą širdyje.Pratęsimas toliau:daiktų savo atgauti negaliu nei vieno,kalbu apie drabužius,kitus kelis buities reikmenis.Dabar jau praėjo nedidelis laikotarpis bandžiau gražiai prašyti daiktų savo pas uošvius,man duris užtrenkė palei nosį,dar pareiškė,kad vaikuti kurį aš pagimdysiu,kad jo neauginsiu,jie sakosi taip,kad per dideles pažintys mane paliks nuoga basa.Nors be pilvuko daugiau nieko ir neturiu.
autore suprantu pilnai kai mama nenori nieko girdeti kad esi nescia, kad nenori padeti, ir veja kaip suni…
as ta isgyvenau, ir kaip skaudu sirdy kada negali prie mamos prisiglausti-issipasakoti…
as pati uginu jau 4metu berniuka mano tevai nuo nestumo pradzios manes nemate,anuko nei per viens sventes nelanke, jiems as mirus…
linkiu stiprybes,
jei norit issikalbeti parasykit i A.Z. tikrai palengves
as pilnai jus suprantu
mano drauge nieku nedibo pagimde gavo po 525lt kas menesi reiktu pas ja paklausti kaip ji ten juos gavo…
O jie pasakė nors vieną PRIEŽASTĮ kodėl tave išvaro??
As irgi is Jurbarko, gal galeciau kuo padeti? kur dabar laikaisi? gal Jurbarke?
parasyk man i az.
klausyk,brangioji,tu nescia,viena,gal leisk kam nors tau pagelbeti,cia niekas nenori tyciotis is zmoniu,cia padeti noretume.ir nebijok nieko.kas koki pinigeli,kas leliukui rubelias mielai ka ideciau,nes tikrai turiu drabuzeliugaletum ir nebijoti
Kas per galvijai… suprantu tave.
Kiek žinau dabar nuomojamų butų kainos labai kritusios, taip ,kad 1 kambarėlio gerą butą gali išsinuomoti gan pigiai. Tuo labiau ,kad pavasaris mokeščiai už šildymą ir visi kiti nebus jau tokie kosminiai.
O su darbu.. hm čia jau truputį sudėtingiau, bet internete gali rasti įvairių pasiūlymų.
Jeigu reikia paramos vaikui žaisliukais arba tau rūbais brūkštelk man į privačias žinutes.
Bandau susikurti nauja anketa,bet man neleidžia.Keista kodėl,aš labai norėčiau išsikalbėti,jau šito labai seniai noriu.Neringa,aš tikrai dabar išgyvenu tokį laikotarpi,kaip pati tampi mama ir dar žinai,kad tavęs mama atsisako.Aš kartais galvoju,nejaugi geriau butelis po ranka,negu dukra prie širdies.Man pačiai sunku suvokti,kad būna taip kaip nutiko man.Todėl aš ir sakau,pati tai sukūriau,pati ir turiu ieškoti išeities.Aš nenoriu niekam svetimas bėdas užkrauti,čia irgi pasipasakojau,nes ieškojau ramaus kampelio kur galėčiau parašyti viska ką šiuo metu galvoju,kaip jaučiuosi.Norėjau su kažkuo išsikalbėti ir būti niekam nežinoma,nes aš juk neesu vienintelė kuriai gyvenime tokios bėdos užgriuvo.Tiesiog kaip minėjau gumulas gerklėje užstrigo ir prapliupau.
skaiciau ir verkiau,pati esu mama…neklausyk ka jie kalba buk stipri nepaluzk gal po metu kitaip galvosi ir kalbesi laikydama ant ranku savo leliuka ir savo mylimojo vaika,cia ji uzgraus sazine po kazkiek laiko pats atsliaus atsiprasyt ,ji dabar tevai veikia o jis jais vadovaujasi,pala praeis laiko susimastys bachuras,o uosviai tycia su tavim taip elgesi kad paluztum ir negimdytum nes jiem geda kad ju sunelis vaiku pridare ir nepasirupina…atsileis manau ir mamos sirdele kaip supras kad tau tikrai be galo sunku,,stiprybes tau linkiu is sirdies ir nesinervuok pagalvok kad tavo isciose auga maza gyvybe kuri cia nieko deta..nueik i baznycia man tai padeda kai buna sunku..kreipkis i az gal padet galesiu draugiskai tave palaikyt ir pan.
vat vat butent butelis-bangesnis uz vaika.
anonimas as isgyvenau ta pati, kada norisi rekti uz ka?!
kda saves klausi kuriuo gyvenimo momentu padarei klaida,kai nrisi pagudos ar bent issikalbeti….
mane isvare
nes
1.mano vyras is padorios seimos ir jiems zentas neitiko
2.geda pries visus kad su pilvu
3. o pats svarbiausias nescia
Ne aš dabar mieste,Seredžius mano gimtinė,kur aš augau ir kur dabar mano mama gyvena.Aš dabar radusi darbelį tokį,direktorė labai miela,todėl leido man dirbti be darbo knygutės,nes tas darbas toks išnešioti skrajutes,o man vaikščioti juk reikia tai prie pašalpos kažkiek prisiduria,žinoma dar kolegei savo duodu,nes gyventi už dyką tikrai nesinori.Dar man gimdymas toli,bet jau ir per vėlu būtų buvę kažką daryti,nors man net mintis nekilo tokios,ne tokios mamos užaugina vaikus,padorius ir laimingus.Aš būsiu irgi ne išimtis.
bet jis dar ir parėjo po kelių dienų kviepiantis moteriškais kvepalais, tai čia būtų jau dvigubas sunkus dalykas, kurį reikėtų atleisti.
Jeigu reiketu drabuziuku tiek mergaitisku tiek berniukisku rasyk drasiai, mergaitisku nuo dukrytes likusiu turiu, berniukisku gausiu jeigu tik reikes. Ir nesigedyk. Beje jeigu vistik noresi parasyti visada prasom. Linkiu stiprybes ir nepasiduoti tai seimai, dabar vaikutis bus tavo didziausias turtas. O del vyro tai geriau jokio negu toks, daug moteru uzaugina vaikucius vienos, aisku labai sunku, bet kaip sakiau geriau buti vienai negu su tokiu vyru, nes toks vyras – ne vyras…
va kaip yra žiauru kai apsigyveni pas uošvius, aš irgi gyvenu pas juos,kartais ir aš pagalvoju kaip būtų sunku jai taip mane atstumtų, gerai dar kad jie išsilavinę žmones manau tokių dalykų nepadarytų o ir mano mama labai gera moteris. Užjaučiu , kad turi tokia mamą. jau geriau be jos, nei su ja, o iškur tu esi?
O kas sieja su pažintim del vaiko, tai galesi kreiptis į mane, jie tikrai neatims tau vaiko, aš irgi turiu šios srities specialystų kurie neleistų tau likti vienai, taip kad jeigu nori rašyk man , bandysiu padeti
Šaunuolė esi, kad nepasiduodi. Bet vis tiek tau būtų pačiai lengviau jeigu kažkas paaukotų pampersų, rūbelių, žaisliukų.
Galėtum to nepirkti o į tą vietą butuką išsinuomoti. Gal būt šiuo metu pinigėliais į sąskaita ar maistu kas nors gali padėti. Visos po 10lt ir prašau kiek turėsi, tau lengviau bus .
Juk mažulis greitai augs, ir rūbelių pirkti reikės nemažai, pampersai žiauriai brangūs, visokios vaikų maudymo vonelės ir kitos smulkmenos po 50-100lt kainuoja o ką jau kalbėti apie vežimą, puseserė 1000lt sumokėjo.. o gal čia kas nors turi ir gali paskolinti arba atiduoti. nesislėpk su savo bėdom ir problemom. Nereikia gėdytis ,kad žmonės kažką paaukoja, juk vaikus čia dauguma augina ir nemato bėdos atiduoti, juk kaikurie žaislai ar daiktai senai nebenaudojami.
O ,kad kai kurie atiduoti daiktai nenauji tai čia mažiausia problema.
Esu is Vilniaus- labai noreciau jums pagelbeti bent drabuzeliais. Parasykit asmeniskai.
jusu istorija vercia susimastyti, kad patys didziausi zverys yra zmones… Tikrai baisu.
Yra Dievas, kuris juos nubaus pacia didziausia bausme. Tokiu be morales nieko neismokysit, nes jiems rupi tik ju kisenes turinys, bet bausme ir yra ta, kad laimes jie gyvenime neturi ir netures…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
