Jis “Šykštuolis” ar aš “Barakuda”?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taigi, esu šiuo metu tokioj maišaty. Pykstu ir tuo pačiu noriu išsiaiškinti kaip yra ir turi būt iš tiesų, galbūt visai be pagrindo ir nepelnytai pykstu.
Situacija tokia, kad gyvenu ne LT. Dėl vaiko, kurį reikia nuves ir parvest iš mokyklos, negaliu visiškai suderinti darbo grafiko, nebent dirbčiau naktimis. Vyras mano dirba, nuo ryto iki vakaro, kasdien tai anksčiau tai vėliau grįžta, tad to apibrėžto laiko nėra. O bėda tame, kad man visiškai neduoda pinigų, nors sąskaita banko yra bendra, tačiau negaliu pasiimti, pirkdama kiekvieną higienos ar kitas kokias priemones sulaukiu klausimų, kam nusiėmiau pinigų ir kam išleidau. Jaučiuosi tikrai šūdinai, jau taip jaučiuosi, lyg nė skatiko nebūčiau verta ir lyg skolinga jam būčiau. Tokia situacija tęsiasi jau metus. Lietuvoje turėjau valstybinį darbą, niekad nebuvau bedarbe, Čia gi per tuos metus taip pat ieškojausi darbo, į šešetą iškart būtų priėmę, tačiau niekaip nesigavo grafiko suderint, nes turiu per dieną tik tris valandas laisvas. Į vieną vis gi įsidarbinau, ir ant savo galvos turėjau prisiimti atsakomybę, kaip spėt vaiką pasiimt, nuvest, nepavėluot į darbą, o po to ir į mokyklą, būdavo uštrukdavau, tekdavo skambint į mokyklą pranešt, kad kitas žmogus ateis pasiimt, tada žmonių prašinėt. Vienu žodžiu, vyras pasakė, kad tai mano problemos, o jis negali neit į darbą. Taip pat turėjau jau iš savo uždirbtų pinigų sumokėt tiem žmonėm, kurie pažiūrėdavo. Nerviškai labai buvo sunku kaskart susiorganizuot sau laisvo laiko kad nueit į darbą. O finale susimokėjusi už nuvykimus iš/į darbą bei auklems likdavo į savaitę mažiau nei vienos dienos minimumas. Reiškias visas keturias dienas dirbu nemokamai. Taigi pasiskaičiavus ir dar išsikrausčius tiems žmonėms į kitą vietą, kurie galėdavo mano vaiką paimt, kai būdavo bėda, likau tokioj padėtį, kad tiesiog turėjau atsisakyt to darbo. Nebežinau kaip elgtis. Man kantrybė jau trūko, aš vyrui pasakiau, kad tris dienas per savaitę lai jis prižiūri tuomet vaiką, jei jau jis įsivaizduoja, kad aš bergždžiai sėdžiu ir dar kažko man mat reikia. Nežinau, situacija absurdiška tiesiog. Aš jaučiuosi, lyg gaminčiau, skalbčiau, tvarkyčiau ir vaiką prižiūrėčiau, nuvesčiau/parvesčiau už stogą virš galvos ir maistą. O kur visi kiti moters poreikiai. Gal aš blogai mąstau, pasakykit man. Žinoma, jis moka už būstą, maistą, vaiko rūbus. Kas mėnesį sau skiria apie 1200 Lt, kada daugiau, kada vos mažiau. Mane smaugia ši situacija ir žemina kaip moterį, išsakykit savo nuomones iš šalies, dėkoju.
Kodėl vyrai galvoja, kad gaminimas, skalbimas, tvarkymas, vaiko prižiūrėjimas yra visai ne darbas… Atrodo kiekviena moteris privalo tai daryti ir dar sako, kad nieko nedarai… Absurdas.
Dėkoju už nuomonę, bet nepasakyčiau, kad kasdienybėj jis to nevertina, tačiau jei kas užkliūna, susipykstam, iškart prikaišioja ir pašiepia, kad guliu matai ant lovos, ir tylėčiau, nes išlėksiu. Jei būtų kur, senai būčiau pabėgus.
Pakelkit prašau kas užsukate ir pasisakykit. Labai norėčiau išgirsti kaip pas jus šeimoje, ar vyras išskiria kažkiek pinigėlių jums, ar jūs iš savo atlyginimo galit sau skirti kažkokią sumą, argi disponuojat visu savo atlyginimu laisvai?
Jei drista pasakyt,kad tylek,nes isleksi,tai gal jus ir lekit greiciau nuo tokio
Skirkis, brangioji !
GAY
Pritariu, nors ir vaikelis yra, vistiek pritariu. Juk esate šeima ir turite viskuo dalintis. O ne tai, kad čia mano pinigai ir panašiai. Tipo kiekvienas sau. Nesamonė.
tai reikias turi kurva kazkur jei jusu nevertina nes vyras turi ir tau i grozio salona duoti ir rubams ir seip kazkam…nesamone jei jis jus varineja reiskias zino kas gali uzimt tavo vieta…neapsileisk
Tikra tiesa! Tuo labiau, kad esate šeima, turite vaikelį, o ne šiaip sau “susiėję”.
oi, mano tėtis iki šiol nesupranta kai mamai reikia naujų pėdkelnių ar kažko kito, sako juk vienas jau turi, kam tau kitos..
Bjauru net skaityti, tie vyrai Lietuvos amzini sykstuoliai.. visko gaila ir dar savom moterimis.. Nieko nera apmaudziau uz skrudza vyra.. Nesuprantu ir niekada nesuprasiu turbut. Neuzsileiskit ant galvos tik..
pas mus tai tik mano vyras dirba bet iskart kai alga gauna man sako sumokek uz nuoma mokescius, po to einam kartu apsipirkt na ir galiausiai duoda man ir dukrai pinigeliu sako va cia sau ka nors nusipirkit net nenori kad dirbciau sako musu lelyte namuose augink , o pas jus kazkaip keistai
Jums su vyru reikia issiaiskinti,o ne forumuose. Taip tik jausites kazka pati supratusi,radusi bendraminciu ir dar labiau nuo jo nutolusi. Pasikalbekite labai nuosirdziai, istaikykite tam tinkamo laiko. Vistik jei uzsienyje, ir esate ne taip seniai, kad seimos finansine situacija butu pakankamai stabili – kazkokios turimos lesu atsargos ateiciai,o jei vaikas yra ju tikrai turi buti ir nemazai, ir pan, juk visu pirma tai seimos poreikiai. Ko gero ir jis tures kazkokiu minciu, kam taupo, ir isaiskinkite, kiek jums reikia, kol pajamos jusu stabilizuosis,vaikas paaugs,situacija pasikeis, ko galite ir ko negalite atsisakyti ir t.t. Kita vertus taupus vyrai yra gerai, nes siais laikais tai tikrai vertybe,aisku, jei biudzetas seimai skirtas.
o ziurek puola ziuret i tas moteris kur susitvarke kur pasidaze ir kvepia…ka jie gal galvoja kad tas grozis is prigimimo dek su keptuve i makaule ir nesizemink
Jums patarčiau dalintis buto mokesčiais, maisto mokesčiais, vaiko drbužių išlaidomis, bet jog jis rūpintųsi ir vaiku. Tada jau geriau būsite taip pat be pinigų, bet bent jau laiko sau turėsite.
O lėkt negaliu. Jei tik pareiškiu kažkokias teises, pirmiausia iškoneveikia, žemina, draugams, kaimynams pašiepia, pabrėždamas, koks pats šaunuolis, pinigus uždirba, aš nieko nedarau, sėdžiu namie ir štai kokia žiežula dar. Po to, jei tebesilaikau pozicijos, žinoma nekalbadieniai tęsiasi, pareiškiau šiuo metu, kad gaminimas neįeina į mano pareigas, nes nėra užmokesčio, už stogą virš galvos ir maistą atidirbu per tas tris dienas kai jis atima iš manęs galimybę dirbti ir prižiūriu vaiką. Prie viso to jis man dar grasins atimt vaika, drįsta pareikšt, kad LT jis už darželį mokės, ir maždaug to užtenka, o kad mes čia tai nieko nereiškia. Dar prie viso to grasins kad atims vaika. Kai ateis savaitgalis, jis sugalvos ką nors, kad pasijustų vyriškesnis ir tam kad mane įskaudint, išlėks tarkim su kokiais draugeliais ir negrįš pernakt. Tada grįžęs meilinsis, prisiekinės viskuo, verks, prašys, atsiprašinės ir aš jam jei atleisiu, nes eiti nėra kur, tai vis vien niekas nepasikeis, gal tą dieną tik grįš su gelėm, dar pasakys kad norėjo nupirkt kvepalų ar dar ko, bet nežinojo ar patiks man ir taip špygą ir matysi… Nepasitenkinimas iš mano pusės nedings ir aš vis griežiu ir giržiu dantim ir užburtas ratas be galo.
Pati rašau ir nesuprantu kaip aš su juo gyvenu. Nežinau kokiu būdų jis vis dar sugeba mane užliūliuoti, kad myli. Bandžiau išbegt, tai neimanoma atsigint – persekioja, maldauja, argumentuoja, kad atimu tėva iš vaiko, ardau šeimą. Jaučiuosi kalta..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
