Ką vyrui sakyt, o ko – ne?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos, moterys, meldžiu patarkit, nes išprotėsiu!!!
Su vaikinu kartu jau 6 metai. Esam šnekėję apie šeimą, vedybas, abu pasiruošę susent kartu, ištikimybę iki gyvenimo galo viens kitam ir amžinas pastangas dėl mudviejų jau esame pažadėję. Prieš porą metų savo draugą išdaviau… Internetu susipažinau su tokiu keistu vaikinu ir vien susirašinėjimais jis man galvą apsuko… Mūsų pasimatymai tebuvo kokie 6, per kuriuos tas bičas mane vos ne privertė, ištreniravo mane jo norėti (nors jis man ir ŽIAURIAI patiko, bet jis kažkaip vis mėtydavo užuominas, neva tik dėl to kad jis moka psichologinių triukų, aš vengdavau fizinio kontakto, o jis labai daug lietėsi, pvz. mane prisitraukdavo prie savęs ir laikydavo apkabinęs tol, kol atsipalaiduodavau, taip pat ir prie bučinio, ir prie kitų glamonių pripratino…na ir naudodavosi mano emocijomis, kad paliktų man didelį įspūdį, visaip mane glumindavo, apie kitas savo moteris pasakodavo… žodžiu trynė smegenis kaip reikiant, tikrai jam ne pirmas kartas buvo). Realiai manęs niekad nenuskriaudė, bet naudojo lyg kokį psichologinį smurtą, susitikinėdavo su daug merginų (bent jau taip sakė), buvo labai suktas, protingas, manipuliavo, žiauriai įdomus ir jaudinantis. Tačiau iš kitos pusės aš pati jo atžvilgiu elgiausi kaip visiška idijotė, man buvo visai smegenys užsiraukę, tikrai nesielgiau kaip normali mergina (tuo metu man dar buvo depresijos požymiai, lankiausi pas gydytoją ir santykiai su vaikinu šlubavo) ir man atrodo, mes vienas kitam pats tas tuo metu buvome – toks tokį surado… Mano nerealus moteriškas naivumas ir nebranda tuo metu leido įvykti tokiam man nepalankiam dalykui. Su juo ryšius nutraukiau, atsiprašiau savo vaikino, žodžiu, jis mane priėmė atgal, pažadėjau, kad dėsiu visas įmanomas pastangas, kad jis man atleistų ir vėl galėtų manimi pasitikėti.
Bėda ta, kad, panos vakar VOS SUSILAIKIAU jam neparašiusi… Kaip ten bebūtų, jau pora metų praėjo nuo mūsų pažinties, aš KIAURĄ DIENĄ APIE JĮ GALVOJU. Nuolat. Naktimis dažnai dar ir sapnuoju. Žiauriai noriu su juo susitikti. Ne, nereikia net susitikti, man užtektų bent susirašyti… Jis man per naujus metus rašė sms, ir po to po 3 mėnesių skambino, aš ignorinau… Bet žinau, kad jei tik užsimanyčiau – mes galėtumėm susitikti, ir o dieve kaip aš noriu su juo susitikti… Palaikyti ryšį… Ir mano draugas man jau ne pirmus metus nebe mielas atrodo, nebenoriu aš su juo būti lyg ir, tik dėl pripratimo ir prisirišimo, jokių jausmų nebekelia ir dar nuolat erzina, o tiek esu prižadėjus dalykų…jaučiuos kaip ištekėjus, lyg skolinga jam, juolab po to, kai tiek dėl manęs prisikentėjjo, toks jausmas, kad turiu aukotis ir atiduot savo gyvenimą jam (( o tas kitas… tas kitas, atrodo, kažkur laukia manęs, nes blet, panos, aš jums rimtai sakau, tarp mūsų buvo kažkas nerealaus. Iš šalies gali skambėt neįtikinamai (bičas manipuliatorius, kokie gi jausmai gali būt?), bet aš sakau, kažkas TOKIO tikrai buvo, jei jūs visą istoriją žinotumėt – taip pat galvotumėt. Negana to, dabar aš gerokai patobulėjus ir pati tą bičą manipuliuot galėčiau žymiai geriau, ir jam su manim įdomiau būtų…
Dabar taip: jeigu lieku su dabartiniu vaikinu visam gyvenimui… Ar pasakyt jam kaip jaučiuosi dėl to kito? Nes tikrai tas kitas NUOLAT būna mano mintyse ir aš kartais net negirdžiu, kas man sakoma… Juk vaikino atžvilgiu labai jau nemandagu iš mano pusės, būnu su juo o apie kitą galvoju… Gal jis turi teisę žinoti, kad mano širdis vis dar kažkur ne ten linksta, vis dar ne jam vienam priklauso, ypač tam, su kuriuo patį išdaviau? Būtų sažininga prisipažint? Ar jokiu būdu nesiūlytumėt to daryti?
O jei ne, tai kaip tada tą kitą pamiršt??? Buvom 6 pasimatymuose, o pamiršt negaliu 2 metus??? WATAFAk??? Kaip man nustot kankintis dėl kažkokio suknisto moterų suvedžiotojo ir negalvot, kad tarp mūsų buvo kažkas tikro?? Kaip man apsispręst dėl santykių su dabartiniu?? ((
Tik jau nieko nepasakokit – pati prisidirbot, pati iš išsilaižykit žaizdas. Ką jums tokio blogo jūsiškis padarė, kad jam savo visas nuodėmes užkrautumėt tam, kad jums palengvėtų??
Jūs neesat laiminga su dabartiniu vaaikinu, o būnat su juo, nes jaučiatės skolinga, lyg tai būtų kažkokia pareiga, o ta kitas vaikinas jūsų mintyse lyg kažkoks išlaisvintojas atrodo. Bet garantuoju, kad jis jums laimės nesuteiks. Siūlyčiau netęs sentykių su dabartiniu vaikinu jei jaučiatės neleimonga, tai negi norit visą gyvenimą taip ir pragyvent galvodama apie kitą? Pagyvenkit viena, apsispręskit ko tikrai norit.
Tame ir esmė, vaikinas žiauriai geras… Bet aš jaučiuos labai bloga jo atžvilgiu… Gal jei žinotų, kas dedasi mano širdy, jis pagaliau nuspręstų su manim nebetęst, nes nu blemba, kas norėtų draugauti su mergina, kai tokios sąlygos?.. Man nuo to nelabai ir palengvėtų, kaip tik dar labiau viskas susimaltų, aš tiesiog galvoju, kad taip būtų sąžininga pasielgti. Prisipažinti.
As siulyciau skirtis su dabartiniu, kam buti santykiuose, kurie laimes neatnesa, nerkit stacia galva ir atvira sirdim i lengvabudiskus santykius, bukit laiminga, nes butent to siuo metu ir norit, tik gali buti, kad liksit iskaudinta, nes visiems gerai zinoma tiesa – lazda turi du galus. As buvau panasioje situacijoje, pasirinkau nauja meile, kolkas esu laiminga, jei ir nepasiseks- vistiek nesigailesiu, nes to, su kuriuo isbauvau 4metus tiesiog nebemyliu
As tai siulyciau santykius su dabartiniu vaikinu gaivint. Garantuoju kad jei jis pradetu del jusu stengtis taip kaip anas, jei pradetumet vaiksciot i pasimatymus su dabartiniu, jei atnaujintumet jausmus, tai pajustumet ne tik momentine bet ir ta pilnatviska laime. Viskas nuo jusu priklauso, bet nepaleiskit ka turit gero salia. Tas liurbis sirdziu edikas nusipelne pamatyti kaip jus laimingai istekat susilaukiat 10 vaiku ir jo visiskai nenorit.
Kokia jūs doruolė, kaip jūs sąžinė graužia, kokia kalta jaučiatės, o gyvenat ir miegat su vaikinu, kuris jums nebemielas, norit kito…. Pasakykit viską savo vaikinui ir leiskit jam susirasti moterį, kuri jį mylės.
Jeigu jums bloga su juo, tad skirkites ir negadinkit nei jam, nei sau gyvenimo, nes busit nelaimingi ir laikui begant vistiek issiskirsit.
Skirkites, bus geriau abiems, jam bus sunku, bet abu nusipelnet but laimingi, o kai tu nelaiminga, tai garantuotai ir jis be
kaip aš jus suprantu. Jūsų situacija labai panaši į maniškę. kartais rauna stogą dėl to, kad nesugebu savo smegenų susireguliuot taip kaip reikia. Linkiu mums sėkmės ir teisingų sprendimų
Aš jus labai gerai suprantu, jūs jeučiatės kalta dėl savo elgiasio, bet nenorit priimti sprandimo pati palikti vaikiną ir tikitės, kad gal jis jus paliks. Bet jūs susugus moteris ir pati turit priimt savo gyvenimo sprandimus. Kad ir koks geras žmogus, bet be meilės laimingų santykių nebus.
Būtent tam, kad jis galėtų priimti sprendimą aš ir jaučiu norą prisipažinti. Kad nevedžiot daugiau už nosies.
Gal tu nori atskleist kas jis toks,nes as bijau ant tokio uzsiraut…Ka tavo situacijoj daryciau?Tiesiog stengciausi ji pamirst.Dirbciau su savimi,kad galiausiai nustociau apie ji galvot,pasikeisciau numeri,daryciau viska,kad negaletu susisiekt su manim..Jis rimtai kazkoks manipuliatorius,nesveikas!
O yra čia vedusių moterų/vyrų?
Jei prie altoriaus pažadi iki mirties nepaisant visko, ar nebūtų protinga pripažint savo sutuoktiniui, jei imi kitam žmogui puoselėt jausmus? Kad abudu žinotų, jog yra tokia problema ir abudu galėtų prisidėti prie jos sprendimo? Nes man atrodo, kad turėt jausmų kitam čia gaunasi tokia kaip ir išdavystė mintimis… Jeigu slepi – vadinasi, yra ką slėpti… Būti atviru, kalbėtis, ar tai nėra vienas iš pagrindinių sėkmingų santykių ingredientų?
Nesakyk. Niekada nereikia sakyti tokiu dalyku jeigu nenori sušikti esamus santykius.
Išspresk savo vidines problema, be tiesos sakymo.
Mažiau žino-ramiau miega.
Norėčiau atskleist, iš tikrųjų norėčiau paviešint jo veidą ir vardą ant kokio milžiniško reklaminio stendo palei judriausią miesto gatvę, kad visos žinotų!
Bet nenoriu. Nenoriu būti su juo susiejama + aš vis dar manau, kad ir pati kalta buvau, pati ne ką normaliau nei jis elgiausi… Nemokėjau tuo metu į save iš šalies pažiūrėt, buvau išsiblaškiusi, lengvai manipuliuojama ir pati kalta dėl to esu. Juk niekas manęs už nosies nevedžiotų, jei pati nesileisčiau…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
