Ką vyrui sakyt, o ko – ne?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos, moterys, meldžiu patarkit, nes išprotėsiu!!!
Su vaikinu kartu jau 6 metai. Esam šnekėję apie šeimą, vedybas, abu pasiruošę susent kartu, ištikimybę iki gyvenimo galo viens kitam ir amžinas pastangas dėl mudviejų jau esame pažadėję. Prieš porą metų savo draugą išdaviau… Internetu susipažinau su tokiu keistu vaikinu ir vien susirašinėjimais jis man galvą apsuko… Mūsų pasimatymai tebuvo kokie 6, per kuriuos tas bičas mane vos ne privertė, ištreniravo mane jo norėti (nors jis man ir ŽIAURIAI patiko, bet jis kažkaip vis mėtydavo užuominas, neva tik dėl to kad jis moka psichologinių triukų, aš vengdavau fizinio kontakto, o jis labai daug lietėsi, pvz. mane prisitraukdavo prie savęs ir laikydavo apkabinęs tol, kol atsipalaiduodavau, taip pat ir prie bučinio, ir prie kitų glamonių pripratino…na ir naudodavosi mano emocijomis, kad paliktų man didelį įspūdį, visaip mane glumindavo, apie kitas savo moteris pasakodavo… žodžiu trynė smegenis kaip reikiant, tikrai jam ne pirmas kartas buvo). Realiai manęs niekad nenuskriaudė, bet naudojo lyg kokį psichologinį smurtą, susitikinėdavo su daug merginų (bent jau taip sakė), buvo labai suktas, protingas, manipuliavo, žiauriai įdomus ir jaudinantis. Tačiau iš kitos pusės aš pati jo atžvilgiu elgiausi kaip visiška idijotė, man buvo visai smegenys užsiraukę, tikrai nesielgiau kaip normali mergina (tuo metu man dar buvo depresijos požymiai, lankiausi pas gydytoją ir santykiai su vaikinu šlubavo) ir man atrodo, mes vienas kitam pats tas tuo metu buvome – toks tokį surado… Mano nerealus moteriškas naivumas ir nebranda tuo metu leido įvykti tokiam man nepalankiam dalykui. Su juo ryšius nutraukiau, atsiprašiau savo vaikino, žodžiu, jis mane priėmė atgal, pažadėjau, kad dėsiu visas įmanomas pastangas, kad jis man atleistų ir vėl galėtų manimi pasitikėti.
Bėda ta, kad, panos vakar VOS SUSILAIKIAU jam neparašiusi… Kaip ten bebūtų, jau pora metų praėjo nuo mūsų pažinties, aš KIAURĄ DIENĄ APIE JĮ GALVOJU. Nuolat. Naktimis dažnai dar ir sapnuoju. Žiauriai noriu su juo susitikti. Ne, nereikia net susitikti, man užtektų bent susirašyti… Jis man per naujus metus rašė sms, ir po to po 3 mėnesių skambino, aš ignorinau… Bet žinau, kad jei tik užsimanyčiau – mes galėtumėm susitikti, ir o dieve kaip aš noriu su juo susitikti… Palaikyti ryšį… Ir mano draugas man jau ne pirmus metus nebe mielas atrodo, nebenoriu aš su juo būti lyg ir, tik dėl pripratimo ir prisirišimo, jokių jausmų nebekelia ir dar nuolat erzina, o tiek esu prižadėjus dalykų…jaučiuos kaip ištekėjus, lyg skolinga jam, juolab po to, kai tiek dėl manęs prisikentėjjo, toks jausmas, kad turiu aukotis ir atiduot savo gyvenimą jam (( o tas kitas… tas kitas, atrodo, kažkur laukia manęs, nes blet, panos, aš jums rimtai sakau, tarp mūsų buvo kažkas nerealaus. Iš šalies gali skambėt neįtikinamai (bičas manipuliatorius, kokie gi jausmai gali būt?), bet aš sakau, kažkas TOKIO tikrai buvo, jei jūs visą istoriją žinotumėt – taip pat galvotumėt. Negana to, dabar aš gerokai patobulėjus ir pati tą bičą manipuliuot galėčiau žymiai geriau, ir jam su manim įdomiau būtų…
Dabar taip: jeigu lieku su dabartiniu vaikinu visam gyvenimui… Ar pasakyt jam kaip jaučiuosi dėl to kito? Nes tikrai tas kitas NUOLAT būna mano mintyse ir aš kartais net negirdžiu, kas man sakoma… Juk vaikino atžvilgiu labai jau nemandagu iš mano pusės, būnu su juo o apie kitą galvoju… Gal jis turi teisę žinoti, kad mano širdis vis dar kažkur ne ten linksta, vis dar ne jam vienam priklauso, ypač tam, su kuriuo patį išdaviau? Būtų sažininga prisipažint? Ar jokiu būdu nesiūlytumėt to daryti?
O jei ne, tai kaip tada tą kitą pamiršt??? Buvom 6 pasimatymuose, o pamiršt negaliu 2 metus??? WATAFAk??? Kaip man nustot kankintis dėl kažkokio suknisto moterų suvedžiotojo ir negalvot, kad tarp mūsų buvo kažkas tikro?? Kaip man apsispręst dėl santykių su dabartiniu?? ((
Hmm…istorijo snekomentuosiu, bet gal galit to kitojo internetinio vaikino vardą brūkštelt? arba bent iš kokios raidės prasideda?
Bent jau vardo pirmą raidę parašykit
Merginos, saugokitės plinkančių blondinų.
As tai skaitau ir negaliu patiketi, kad taip lengva siais laikais panas suviliot! Nors ne karta ir ne vienas vyras sake, kad is klubo pana namo parsitempt kaip 2 pirstus apsimyzt. Ir ne viena! Atdulkinai viena, apsisukai-vel i kluba ir dar viena parsitempsi, kol klubas uzsidarys! Jus esate kvaile! Nekaltinkit to susirasinejimo draugo, kad jus suvedziojo! Visi kalti tik ne jus pati! Sitas geras! 😀 kam isvis reikia susirasineti su kitu vyru, jei turi drauga? Tai cia jusu pirma klaida ir kalte. Prisiimkit atsakomybe uz tai, kad turedama drauga ejot i 6 pasimatymus su svetimu vyru. Ir neverskit kaltes tam “psichologiniu galiu” tyrinciam vyrukui. Jei jums truksta vyru demesio ir makaronu kabinimo, toki manipuliatoriu sutiksit ant kiekvieno kampo, kuris turi geresni, prailginta liezuvi ir zino, ka kalbeti naiviom vistelem. Jei issiskirsit su draugu, patikekit, tai nereiskia, kad su tuo “psichologiniu gigantu” sukursite seima. Jis jumis pasinaudos kaip bet kuria kita kvaile ir pasakos draugams besijuokdamas kaip jus patvarke, o jus dar del jo drauga palikot! Tarp jusu kazkas ypatingo? Patikek, jis tokia atmosfera sukuria su visom, kad jaustu ypatingus santykius ir greiciau patenktu po jusu rubais! Toliau, gal pasakyti draugui, kad zinotu, kas vyksta mintyse. Cia vaidmainyste ir pasiteisinimas. Galvoji issiskyrimo galimybe, bet kad nesijaustum kalta ir nezengtum pirmo zingsnio, galvoji eiti lengviausiu keliu: pasakai draugui ir jis nuspres palikti tave ar ne, tada tau bus lengviau, nei zengti pirma zingsni pati. Teisiniesi siuo susizavejimu depresijair suprastejusiais santykiais su draugu, tai apgailetina. Esi savanaude egoiste, man gaila tavo draugo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
