Žodžiu prieš pusmetį paliko vaikinas, likom ale draugais. Visą pusmetį kielvieną mielą dieną, pastoviai galvoj jis, nu man jau net bloga, kiek galima tiek galvot, širdy toks š jausmas, pati kaip š jaučiuos. Va ryte atsikėliau pati pirma mintis vėl apie jį, vėl toks gumulas gerklėj ir vėl nieko nenoriu tik gulėt. Pradėjau nert, bet tas nėrimas visai neatitraukia tų minčių, aš vis galvoju galvoju ir galvoju.. Tie galvojimai priveda iki žliumbimo dažniausiai. Į savaitę kartą susirašom pora sms, tada kažkaip tam kartui nusiraminu ir tiek, galvoju gal taip yra nes bendraujam dar kažkiek? Nu jam dzin, jis dabar kazanova pasidaręs, tai ten tokios ir sms būna, bet man vistiek kažkaip tai sekundei geriau jei su juo pabendrauju. Ka man daryt jau blemba atrodo į psichūškę atsigulčiau ant kiek iš proto varo tie galvojimai