Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ka daryti, kuomet suvoki, jog reikia palikti mylimiausia zmogu pasaulyje? Kai rasti savyje pakankamai jegu?
ka jis vartoja heroina?
Buvau, bandziau gelbet, aukojausi, kol supratau kad esu vista ir kiekvienas suauges zmogus pats renkasi, kaip jam gyventi ir jokie mano “gelbejimai” nepades, nes tai yra to zmogaus asmenine kova. Isejau ir kad ir kaip bebutu keista tiek man, tiek pasidare tik geriau. Nes paaiskejo, kad kol begi ir, atsiprasau, sluostai uzpakali, tol zmogui neatsranda poreikio paciam ta daryti. O kai niekas nesirupina ir nesiaukoja, tenka paciam pradeti rupinti ir susiimti.
Zodziu “gelbejimas” ir “aukojimas” yra kvailiausia ir blogiausia ka gali padaryt tiek sau, tiek jam. Eik ir tvarkykis savo gyvenima
as kaip busimka visuomenes sveikatos specialiste jausiu pareiga tada sviest visuomene, matau dabar svietimo zmoniu spragas , gaila musu valstybe investuoja tik i gydyma o ne profilaktika ir svietima, zmones tada zinotu akip elgtis kai su tuo susiduria…
Ploviau indus ir mąsčiau – yra paklausa, bus ir pasiūla.
1. Turim dirbt su paklausos mažinimu.
2. Turim dirbt su artimaisiais.
3. Būtina didinti atsakomybę už SAVO gyvenimą abejose imtyse – tiek vartojančių, tiek artimųjų.
Minčių galvoje dabar milijonai.
Autorei – aš einu kepti Kalėdinių meduolių. O Jūs? Daboti, kur jis yra, stebėti, kad nenuvažiuotų kur nereikia, sekti laiką ir važiuoti iš kažkur parsivežti? Ir visą tą laiką įtampoj?Tokio norit viso savo gyvenimo? Mano visa įtampa bus – ar meduoliai gražiai ir tolygiai iškeps, ar bus skanūs. Galvokit.
Taip, as su juo isivaizduoju savo gyvenima ir seima, zinoma, poto, kai jis pasveiks.
palik nx ta bachura ir susirask normalu su kurio galesi kurti seima ir gyvanema… nereikia cia zaistis. jis vyras viska supras tik nekreip demesio kad sakys kad pasikeis. vyrai nesikeicia !!
Uz ka ji myliu? Uz daug ka … Jis nuostabus zmogus.
Tiesiog paluzau vienu metu, pradejau ant jo rekti, verkiau, na buvo kazkoks luzis man, puoliau i isterija. Jis sake, jog jo negaliu suprasti, nes nesu bendzius, nesuvokiu kaip sunku mesti, tiesiog ir pabandziau. Bet sakau, gailiuosi to poelgio, tiesiog mane pyktis valde.
Giedre, matau, kad internetu nei vienam nepagelbėsi. Kaip Deivika sako – abu priklausomi, jis nuo narkotikų, ji nuo jo, bet taip norisi, kad autorė bent jau imtų mąstyti kritiškai.
Nepavyks tai nepavyks, ne mūsų gyvenimai. Bet aš akivaizdžiai įsitikinau, kad tų co-dependent profsionalus konsultavimas BŪTINAS.
Autore, matom, kad mūsų argumentai neveikia. Tada dar klausimėlis – UŽ ką taip labai jį mylit? Metu paskutinį kozirį – palaukit kol galutinai nusikamuosit ir ta meilė bus visiškai išgaravusi. Tada bandysit palikti, lėksit akis išdegusi, o jis, kaip įsisiurbus erkė, vysis, laikysis, terorizuos, grasins, kad nusižudys jei Jūs jį tokį vargšelį paliksit. Juk jam gyvenime nieko kito nebeliko, tik JŪS (ir jis bus teisus, visi kiti pasitrauks, kas numirs, kas tiesiog nuspręs savo gyvenimą gyventi…). Tada pačiai emociškai palikti bus lengva, bet jis nebeleis. Tada kursit naują temą. Ir vėl mūsų neklausysit.
Reziumė – šalin meilę seilę ir jau įsijunkit smegenis.
autore, jei jums be galo norisi jam padėti, kelio nėra kito, kaip kreiptis į artimuosius. arba išvažiuot abiem, ten kur nebus jo draugų, bet ir užsienį narkomanas atras kur gauti dozę. tada teks likti jo bėdos verge. nuolat būti šalia, dirbti viename darbe, į parduotuvę eiti kartu, net 5 min neatsitraukti, užtrukus duše ilgiau nei 3min įkišti nosį patikrint ar nieko nedaro. jei tokio gyvenimo norite, ok. bet čia realybe, pati mačiau, kaip klube draugė puolė ieškoti savo vaikino(su šia problema), kai jis nuėjo į tualetą ir užtruko eilėje, bet ji išsigando, kad jis gali vėl slysti, o kokia panika buvo,visi draugai buvo ant kojų sukelti į paieškas. tad rinkites, ar aukosite save dėl jo ar ne. kalbėt čia galima kiek nori, bet jūs jau turite pradėti veikti, kalbomis čia, jo neišgelbėsite.
jis priklausomas nuo narkotiku, ji priklausoma nuo jo, gydyti reikia abu. musu “sapaliones” jai neidomios…
autore, ka norejai irodyti pati pavartojusi? ar ruosies ristis bedugnen kartu?
tikra tiesa, deja cia tik reikia laiko. Sioje vietoje is svetimos patirties nepasimokysi.
Kvepalai – cia be shansu. Kol pati nesupras – niekas jai nieko nepatars…. Labai gaila….
Kam man to reikia? Nes jis vienintelis vyras pasaulyje , kuri taip myliu. O mylimam zmogui norisi padeti. Gi as maciau koks jis buvo, matau kaip jam sunku, as tikiu, kad imanoma kazkaip jam padeti. Kai kuriau tema tikejau, kad reikia ji palikti, bet dabar jau kelias dienas jam geriau.
Nepykit. neteigiam, kad Jums tikrai patogi ir miela ta situacija, tačiau tas fenomenas egzistuoja. Žiūrėkit, kaip sėdi penkios bobutės ir kalbasi kuri kokiom ligom serga, kiek iš jų nepagydomų… Savotiškos “rungtynės” kuri yra labiausiai nuskriausta, vargšelė. Ta turi didžiausią teisę būti pavargusi, nelaiminga, niurzgėti, keikti gyvenimą ir likimą.
Jos niurzgėtų, net jei ir tų ligų nebūtų, nes tokia jau jų prigimtis ir gyvenimo būdas – būti nuolat kuo nors nepatenkintu. Bet tada būtų smerkiamos. O dabarc- yra pateisinama priežastis, dvi nepagydomos ir trys sunkios lėtinės ligos. Prašom, tu tikrai nelaiminga, niurzgėk kiek nori.
Tai vadinama – pridėtinė ligos nauda. Todėl Akropolina ir pacitavo. Jums verta susimąstyti – kas Jums gero iš to, kad Jūs vis dar esate šalia to žmogaus? O gal ir čia tuščiagarbiškumo esama? Va, aš šalia sunkiausiu metu, aš padėsiu, aš ištrauksiu, prieš visuomenę būsiu labai padori, garbinga ir gera moteris, o ir jis, kada nors man dėkos dėkos, ant rankų nešios, kojas bučiuos, niekad nepaliks…
Neteigiu kad taip yra. Bet Jūs turit pamąstyti – KAM JUMS TO REIKIA
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
