autore, mastot kaip as pries N metu jus esat co-dependant, jus irgi sergate ir siuo metu jums reiketu rupintis tuo, kad jums paciai pagalbos reikia, o ne kazkam. O geriausias budas nuo priklausomybes tokios pasveikti – visiskai nutrukti bet kokius rysius.

Neskaiciau visko,bet zinau,kad zodis nebegaliu..gali reikst daug ka,net ir tai,kad pati prarasi pusiausvyra ir pradesi kaip nors nuodytis,beto su tokiu zmogum neatsipalaiduosi jau gyvenime..issiugdo refleksas,tik uztruks kur ilgiau,ka nors pasakysi,ir kils itarimai,bei rizika paslyst.Laikas ta meile pradet vertint kaip beprotiskai artima draugyste,o ne meile,kitaip kazin kokio plocio pasauleli matysi,gal tik dydzio kaip adatos skylute.Suteik sau vilties,pripazink,kad turi daug galimybiu kurias teikia pasaulis,ir galbut kiti zmones.O mesti giminingos sielos nieks neliepia,bet jei jauti,kad nebegali,tai atsitrauk ir pailsek,kol galesi,o gal jau kai galesi,pati nebenoresi..Kaip drauge Tu visad gali ji palaikyt ir padet ropstis is to liuno,o kaip moteris,gali iklimpti pati i ji per giliai…

As cituoju, cia ne mano nuomone.

Paskaitykit specialios literaturos apie priklausomybe serganciu artimuosius, o ne MD klausinekit.

Pazistu viena zmogu, kuris jau 20 metu alkoholikas, ir kaip elgiasi jo zmona, atbulai pries visus specialistu patarimus. NIEKO JI NEPASIEKIA.

Paskaitykite apie tai, dar karta sakau.

Cituoju:

Jie megaujais savo reiksmingumu, versdami is baimes dusti savo artimuosius ir juos mylincius zmones. Net psichologijoje zinomas “alkoholiko ir jo zmonos” fenomenas yra is tos serijos. Alkoholikas mato, kaip del jo pomegio patiria skausma zmona, vaikai – tai suteikia jam svarbumo, reiksmingumo pojuti. Manoma, jei ji nustotu uzjausti, jis prarastu motyva jaudinti artimuosius. Net alkoholiko zmona kaltinama tuo, kad netiesiogiai ir nesamoningai skatina savo vyra gerti – tai yra gasdinti ja… Alkoholiko zmona megaujasi kaimynu uzojauta ir taip pat isijaucia i kankines role bei tuo gali jaustis reiksminga.

tik skyrybos ji ir gali sustabdyti ir pradeti galvoti,zinoma, jei labai myli. pasikalbekit su tais ,kurie turi patirti ir pasakys kiekvienas,kas “jiems” padeti taip paprastai negalima.jeigu motinai pataria specialistai ismesti i gatve kad prablaivet protas, o uzuojauta ir supratimas negalioja.

Na, tai Jūs tada itin naivi esate, ir ieškote jam pateisinimų. “Stengiasi nevartoti” ne atsakymas. KAIP stengiasi nevartoti? Ką daro? Ką pakeitė savo gyvenime? Aš klausiu Jūsų KONKREČIŲ jo veiksmų. Kiek išgirdau, tai klasikinius vartojančio ir esančio šalia žmonių atsakymus. “Jis stengiasi, aš padedu, traukiu, negaliu palikti…” o realiai tai vartojantysis kaip vartojo, taip ir vartoja, ir dar, negana to, manipuliuoja esančiuoju šalia, neva kaip jam sunku, kaip jis stengiasi, kaip nebenori vartoti.

Žinau, prisiklausiusi tiek ir tiek aš tų istorijų.

“Gydytis nenori, bijo, kad kiti sužinos”. Vadinasi dar nenori. Dar iki dugno yra kur kristi. Kol būsit šalia, tol iki jo kartu krisit.

Aš dažnai pagalvoji, jei mes, esantieji šalia, nebūtume tam tokie tolerantiški, jei pradendantieji vartotojai žinotų iš anksto, kad NEI VIENAS žmogus nesitaikstys su jo tokia priklausomybe, tai ir tų vartotojų turėtume mažiau. Ir manipuliacijų nebeliktų. O dabar – amžinos brolių Grimų pasakos. Ir dar dangstot jį nuo artimųjų. Tai KAIP Jūs jam padedat? Prisidedat prie jo problemos gilėjimo.

O vargeli..gal dar rasi jėgų savyje padėti jam, o ne palikti..? užjaučiu, sunki situacija..

meile suteikia sparnus, isgrynina prota, ir suteikia jegu kilti aukstyn. o jeigu tai gramzdina kaip kaip akmuo po kaklu – tai ne meile. nepainiokit savoku

Jeigu tas žmogus kaip sakai yra labai svarbus, mes atrandame jėgų savyje jam padėti.Ypac jei tai vadini MEILE

mano senos tarkos patarimas – nezlugdykite savo gyvenimo. aisku cia bus daug geruju feju, kurios sakys aukokis, gelbek – bet jeigu tai suzlugdys jus – manau meskite ta reikala. jeigu jam rupesite – jis pats mes. Jeigu kvaisalai bus stipresni – na kai kada ir zmonos pralosia meiluzems ir geriausios komandos pralosia rungtynes. ir pralostas musis – dar nera pralaimetas karas galu gale. toks gyvenimas, bet cia juk ne pasaulio pabaiga. Apsidairykite- pilna nevartojanciu, atsakingu ir rupestingu vyru aplink. tikrai rasit savo laime, o sita istorija prisiminsite kaip negera sapna.

Tai jeigu suvokei, kad nebegali tai reiskia sprendima priimei, belieka veikti… Negalima juk gyventi kito zmogaus gyvenima…

Mesk ,nes tikrai naudos jokios.Jei tik pradėjo-gal ir sustos.O jei atnaujino- taip bus dar ne kartą ir vis blogyn.Tau reikia judėti tolyn