Kai vaikiną renka mama
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos
Sakykit merginos, kaip jūsų mamos/tėtės pasako/pataria jums, tinkamas šis vaikinas ar ne? Ar leidžia jums pačioms rinktis/spręsti? Ar perša savo nuomonę?
Papasakosiu savo istoriją: esu 22 m, studijuoju, deja dabar kol kas nedirbu, gyvenu su mama ir broliu. Su vaikinu draugaujame jau beveik 3 metus. Kuo toliau, tuo labiau girdžiu priekaištus, ką čia priekaištus, mamos rėkimą, koks mano vaikinas kvailys, asilas, kaip aš su juo prapulsiu, neturėsiu gyvenimo.
Žinokit, nebe susigaudau! Esu turėjusi keletą vaikinų iki jo, tai tie lygiai taip pat kuo nors užkliuvo.. Draugas neturi žalingų įpročių, negeria vakarais, savaitgaliais, nelaksto su draugeliais kažkur naktim, dirba, save išlaiko. Tik tiek, kad taip pat gyvena su tėvais. Paremontuoja mūsų automobilį kai reikia, namus. Jis, kaip ir aš, svajoja įsirengti mūsų šeimos sodo namelį, praėjusią vasarą surentė neblogą pavėsinę, sudėjo trinkeles, pats savo noru, pinigų už tai neėmė.. Kai dirbau, visada mane parsiveždavo iš darbo, net jei ir tekdavo ilgiau palaukti, atrodo, saugo mane, palepina mažom staigmenėlėm, galiausiai, ir mane, ir drauges į klubą nuveža, parsiveža..
Planuoja išvykti padirbėt į užsienį, tam, kad galėtų skirti pinigų mano mokslams, kad mūsų bute galėtų pakeisti duris, nors mes abu kartu net negyvename.
Dabar kita istorijos pusė – o gal čia tik aš desperatiškai jį ginu?? Gal tikrai mama teisi? Dėl šios situacijos, aš jaučiu, kaip mano ir vaikino santykiai kasdien tik blogėja, nes mane veikia mamos žodžiai, aš bandau tolti nuo jo, net susitikdama su juo jaučiu kaltę prieš savo mamą.. Taip pat kalta jaučiuosi ir prieš jį – jis klausia, kas man yra, ar aš turiu kitą, o aš negaliu atsakyti, kad mano mama tavęs tiesiog nekenčia ir bando įkalti man į galvą, jog su tavim prapulsiu..
Kodėl man mama neleidžia rinktis pačiai? Ar taip bando mane apsaugoti, linki tik kuo geriausio? Bet kodėl mane taip skaudina? Man plyšta širdis, kai taip įžeidinėja mano vaikiną, aš turiu persiplėšti perpus, kad būčiau gera abiems.. Mes su mama niekada nebuvom artimos.. Daugiau nieko negirdžiu, tik jos riksmus.
Pasakykit merginos, ar ir jūsų tėvai taip primygtinai perša savo nuomonę? Gal kuri nors mergina pažvelgs į šią situaciją iš “mamos” pozicijos, gal aš tikrai kažko nepastebiu?
Minėjau keletą priežasčių aukščiau, atsakydama į kitų žinutes
Na tos problemos grynai buitinės, netikiu, kad neišsprendžiamos. Svarbiausia, kad vaikinas ne koks palaidūnas, alkoholikas, o visa kita įmanoma pakeisti, prisiderinti. Visi mes turim savų trūkumų, tiek aš, tiek jis, tiek mano mama.
Geras Jūsų mamos pastebėjimas. Taip be ieškodami idealaus žmogaus, kuris tiks ir patiks tėvam, galima labai daug laiko iššvaistyti.
Beje kalbant apie jūsų situaciją, šiek tiek panašu į mano, tik tiek, kad jo mama kaip tik mane laiko savo drauge. Bet tai taip dirbtina, nežinau kodėl, bet privengiu su ja bendrauti, atvirauti, bendrauju tiek, kad vaikino neįžeisčiau, per šventes pabūnam kartu ir tiek.
Ačiū visoms merginoms, nors šiek tiek sumažinot mano paranoją
O visa kita tik laikas parodys ir mano kantrybė
Laikykis ir rodyk šilumos kuo daugiau savo vaikinui , nes niekam nepatinka būti atstumiamam
1. Jūsų mama su savo psichologinėmis problemos turi tvarkytis pati; 2. Jūsų mama neturi teisės net tikėtis kad Jūsų vaikinas remontuos jai namus. Jei kažką jis paremontuoja, ji turi būti dėkinga. O šiaip kad jau nori visko čia ir dabar, tegu samdosi darbininkus arba susiranda draugą, kuris remontuos; 3. Iš Jūsų komentarų nematau priežasties kodėl Jūsų vaikinas būtų blogas; 4. Džiaukitės ir mylėkite savo vaikiną, nes tokie, kaip jau minėta, nesimėto.
Sėkmės
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
