Kaip auklėti 17 metę seserį?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
man reikia nuomonių iš šalies, nes draugių patarimų nepakanka.
Taigi turiu sesę, kuriai 17 metų (tarp mūsų 9 metų skirtumas). Kadangi taip susiklostė, kad tėvai gyvena užsienyje, eina antri metai, kai mano sesuo gyvena kartu su manimi (persikraustė pas mane į didmiestį, pakeitė mokyklą – dėl šių dalykų viskas gerai, problemų nėra). Dabar yra tas paauglystės laikotarpis, kai šiek tiek konfliktuojame ir šiuo metu tai paūmėjo. Sužinojau, kad ji jau mėnesį laiko turi vaikiną, kuriam yra 22 metai (man tai atrodo nenormalu). Apie tai sužinojau, kai ji pirmą kartą pabėgo iš pamokų (visai dienai). Tada atkreipiau dėmesį ir į jos pažymius, kurie šiek tiek krito (ji mokosi maksimaliais balais privačioje mokykloje, tėvai investuoja į privačias užsienio kalbų pamokas, keletą jų taip pat praleido). Kai viską sužinojau, buvo rimtas pokalbis ir žinoma prasidėjo paaugliška drama – isterija, susipykome. Draudžiau jai, tačiau ji nepakluso ir išbėgo į “pasimatymą”, 22 h su tuo vaikinu, kuris ją parvežė 2 valandą nakties. Žinau, kad tas vaikinas yra dirbantis studentas, asmeniškai jo nepažįstu, tačiau sesuo pasakė, kad jis yra vieno asmens brolis ( prasta charakteristika pasižyminčio ). Tiesiog man tai panašu į tą atvejį, kai “kietas” nusikabina kuklią “moksliukę”.
Nežinau, kaip man elgtis ir kaip kalbėtis su sese. Galvoju pradėt draudimų maratoną, tačiau po vakarykščio pasipriešinimo tiesiog bijau, kad apskritai nebegrįš namo. Aš esu gana užimtas žmogus, t.y. 8 – 18.00 manęs nėra namie, tačiau nebūdavo jokių problemų dėl n.d. ar kažkokių pareigų atlikimo. Į gimtadienius taip pat išleisdavau, kartais likdavo nakvoti pas drauges, kartais draugės nakvodavo pas ją, kai aš likdavau pas savo vaikiną. Niekada nekildavo jokių problemų, rasdavome kompromisą. Mane guodžia tik tai, kad jeigu jie išties draugauja mėnesį, tai bent jau žinau, kad negalėjo nakvot pas jį, nes apskritai šį mėnesį visada nakvojo namuose.
Noriu būti jos drauge ir neslėpsiu, noriu atmušti nuo jos tą bičą. Galbūt kalba emocijos ir tie 5 metai yra normalu, bet juk ji net nepilnametė ir iki mokyklos baigimo dar pusantrų metų! Žodžiu neįsivaizduoju, kaip man elgtis.
Tik nesakykit tėvams, nes išduosit jos pasitikėjimą. Geriau bent kas nors iš artimųjų žino realią situaciją (žinoma, tas kažkas prisiima atsakomybę elgtis pagarbiai, diskretiškai ir sąmoningai), nei visi sukišę galvas į smėlį galvoja, kad mergaitei santykiai ir seksas dar nerūpi Tokiu atveju kelias į mokslų nebaigusios jaunos vienišos mamytės/LPL sergančios narkomanės/gyvenimo džiaugsmą praradusios palaužta saviverte merginos statusą tiesus. Ir tikrai ne dėl informacijos apie nesaugius lytinius santykius ar psichotropinių medžiagų žalą stokos.
jus nesate pasenusiu paziuru – susiraskit ta vaikina ir labai argumentuotai ir aiskiai jam paaiskinkit kas bus jeigu toliau tokie dalykai desis. galima i policija galu gale pareiskima parasyt kad issitempia nepilnamete nakciai nezinia kur. daznai tokiems pkalbio policijos komisariate su pareigunais pilnai uztenka
Aš 16m. Susipažinau ir iki šiol draugauju su vaikinu. Kuriam dabar 22m man 18m. Tai kai buvo 16m. Jam buvo 21m. Neuždrausit ir nieko nepadarysit. Susipažinkit su jos vaikinu ir būkit tolerantiškesnė tada daug geriau turėtu būt.
Kad man patartu ka daryt su savo paaugliu sunum,tada atsakyciau ir as jum i rupimus klausimus.su tais paauglias be galo sunku sutarti ir susitarti.maniskiui rudeni bus 17 metu..bet varo mane is PROTO
todėl ir nesusikalbat, nes varo iš proto mažiau nervų, draudimų, taisyklių, bausmių ir daugiau empatijos, komunikacijos ir kompromisų. paaugliai – tie patys žmonės, tik kad pagaliau savo asmnenybę atrandantys. bijokit to, kas pagrįsta, o ne to, kas jums paprasčiausiai nepatinka.
lygiai tą patį autorei pasakyt galiu – susipažinkit, pamatykit, kaip jie tarpusavy bendrauja, tada spręskit, ar santykiai tikrai žalingi. o kad mokslams jie nepadeda – ne naujiena, todėl susitarkit kaip nors gražiai su sese, kad visų pirma darba, o po to – pasimatymai ir pramogos.
Aš irgi esu tokios nuomonės, kad tėvams pasakyti turėčiau ne aš, o ji pati (kai to norės). Pripažįstu, į savo sesers auklėjimą rimtai žiūriu nuo pirmos minutės, kai ji persikraustė gyventi pas mane, tiesiog jaučiuosi už ją labai atsakinga, nors ir nesu mama. Bet tikrai nesu kažkokia tironė. Pasikalbame apie vaikinus, ji man pasipasakodavo dėl tam tikro jų rodomo dėmesio, net esu siūliusi jai nueiti į pasimatymą su kai kuriais (18 mečiais) arba bent atsakyti į jų dėmesį (tarkime siunčiamas gėles ir saldumynus). Nėra ji princesė įkalinta bokšte, užsiima veikla, kurią mėgsta, mokytis jai taip pat patinka.
Kai apturėjome pokalbį, tikrai nebuvau priešiška, nes ruošiausi tam. Išvardinau visus aspektus, pasakiau, kad palaikau ją ir kad santykiai yra jos reikalas. Kad liko tiek nedaug iki mokslų baigimo ir reikėtų į tai žiūrėti atsakingai, nes visgi nuo egzaminų priklausys labai daug. Net nepasakiau, kad man nepatinka jos vaikinas, tik pasakiau, kad mano nuomone jis yra daug vyresnis ir nereikėtų skubinti intymaus gyvenimo pradžios. Ji klausėsi manęs iki tol, kol pasakė, kad susitarė su juo pasimatymui. Tada aš pasakiau, kad tam yra per vėlus metas, na ir prasidėjo… ” man jis patinka”, “per tave neteksiu to, ką išties mėgstu”, “keli mažesni pažymiai nieko nereiškia”, “pamokas praleidau dėl to, kad pati tai pasirinkau, o ne dėl to, kad jis mane verstų”, “aš suaugusi, ne mažvaikė”.
Tada aš susinervinau ir pasakiau tą žodį “draudžiu” ir išėjau kitur, kad atvėst. Tai išgirdau tik trenkimą durimis ir girdėjau kaip grįžo. Ryte nesusitikom, nes neišėjo iš kambario iki paskutinės minutės (į pamokas vyksta savarankiškai). Žodžiu, įtampa.
Aš apskritai dabar galvoju, kad ne tiek jos dešimtukai man svarbūs, kiek tas lytinis gyvenimas. Vaikinui greitai 23 metai, tai man atrodo, kad jam seksas labai aktualu. Ir tas vaikinas jai tikrai apsukęs galvą, nes ji niekada apie nieką nėra taip kalbėjusi, juolab iš pamokų ar namų bėgusi, apskritai pirmą kartą gyvenime ji pakėlė balsą prieš mane. O apie tokį staigų trenkimą durimis, net minties neturėjau, nes ji visada manęs klausydavo (nors realiai aš jai ir neturėjau priežasties nurodinėti). Į mokyklą taip pat nėjau, nes nenoriu jai sukelti nepatogumų ar kad kažkas sužinotų apie kažkokius nesklandumus ir tai pakenktų jos reputacijai ar įvaizdžiui.
Tiesiog noriu ją apsaugoti, kiek tai yra mano valioje… Ir nežinau, kaip tai padaryti, kad neatstumčiau nuo savęs… Net nežinau, kur ieškoti kvalifikuotų patarimų, parsisiunčiau literatūros apie auklėjimą, bet man ji tokia vriedna atrodo…
Tai, kad vaikinas vyresnis nėra blogai. Man pačiai buvo 16, maniškiui 22, kai pradėjom susitikinėti, dabar jau virš 6 metų kartu. Tačiau blogai yra, kad suprastėjo pažymiai, lankomumas, išeina naktį iš namų. Tikriausiai tokiu atveju pakalbėčiau su sese. Pasakyčiau, kad nepykstu jog matosi su vaikinu, tačiau tą galima daryti dieną, šiek tiek vėliau galima grįžti savaitgaliais, kitu atveju teks problemą spręsti su tėvais. Stenkitės ieškoti abiems priimtino kompromiso. Nes draudimais gausite priešingą reakciją. Jokiu būdu šalia jos “nestumkite” ant vaikino, kaip tik domėkitės, ką kartu veikėte, ar patiko ir panašiai. Gal ta draugystė net netruks ilgai, tad būtų gaila dėl to gadinti santykius su sese.
Aš siūlyčiau pasitikėti sese, matosi, kad nėra kvaila mergina Pasakyti jai ko tikitės iš jos, kas nepatinka šioje situacijoje, susipažinti su vaikinu, pasiūlyti jiems dažniau praleisti laiką pas jus namie.
Mano draugių rate pirmos rimtesnės draugystės tokiu metu prasidėjo, tačiau vaikų nė viena neprisidarė ir tos draugystės retai tęsėsi ilgiau nei pusę metų
@accidental_genius O kaip seksas? Irgi nuo 16? Kaip vaikinas, kuris už merginą vyresnis beveik 6 metais, gali rimtai žiūrėti į nepilnametę merginą? Ir negi jis apsukęs jai galvą, lauks, kol sueis 18?
Ir dar bėgt dėl berno iš pamokų, kur nepateisinta pamoka pažymima mokinio byloje ir vyksta svarstymas kviečiantis šeimos narius, o už rūkymą apskritai gresia išmetimas iš mokyklos. Ar, anot jūsų, protinga mergina, šitaip rizikuotų? Aš irgi maniau, kad sesė protinga ne pagal metus, bet po tokio elgesio, stipriai sudvejojau.
Kai pastos bus dar blogiau. Jei kas ir padetu nebent uzrakinimas namie. Cia turbut tas atvejis, kad pasimokys tik is savo klaidu.
Garantuoju, kad jie jau tai daro, o ka jie daugiau nakti veiks?
@indigomartha na tikiuosi, kad dar nedaro ir pasitenkina vien glamonėmis, bučiniais. Sprendžiu pagal save tokių metų.
Atrodo, autore, ne taip seniai pati buvot paauglė, bet visai pamiršot tą laikotarpį ir ką išgyvena paaugliai. Žiūrėkit į viską paprasčiau, dar net nesusipažinot su vaikinu, o jau isterijas keliate. Iš šono man viskas atrodo gerokai perspausta. Drausite kažką, sesei tik kils noras priešintis, nes ji mano, kad jau yra suaugusi, viską žino geriau, tai kam to reikia. Geriau būkite jai drauge, pasikalbėkite, įspėkite dėl pasekmių tokių draugysčių, pasakyti, kad nerimaujate dėl pažymių dar ko nors.
Mano istorija tikriausiai jus pašiurpintų tėvai manęs nekontroliavo, nes, kaip visada sakydavo ir tebesako, pasitikėjo manimi. Man niekada nereikėjo prašyti leidimo, kad nueičiau į gimtadienį ar klubą. Kelis kartus teko namo grįžti dar šiek tiek girtai, bet tėvai nieko dėl to nesakydavo, vėliau jau kai 18 ir vyresnė buvau ką nors juokais užmesdavo. Su pirmu rimtu vaikinu draugauti pradėjau 15 metų, jis buvo beveik 4 metais vyresnis. Būdavo, kad ir iki nakties su juo užsibūdavau tai pas mane, tai pas jį, grįždavau vėlai, tik ne taip vėlai kaip jūsų sesė. Lytinius santykius pradėjau nesulaukus 18 bet buvau visiškai tikra dėl to žmogaus, nei kiek dėl to nesigailiu ir dabar. Egzaminus išlaikiau aukščiausiais balais, įstojau ten kur ir norėjau į nemokamą vietą. Tad vaikinas nė kiek mokslams nesutrukdė. Vaikų taip pat neprisidirbau, pfu pfu pfu. Aišku, dabar mes jau nebe kartu, nors tai vis dar ilgiausia mano draugystė – beveik 4 metai reziumuojant, nors man tėvai leido viską, turėjau galimybę prisidirbti tiek ir tiek, mano paauglystė palyginus su draugių/pažįstamų buvo be didelių nuklydimų ir klaidų. Tad duokit sesei laisvės, jei protinga mergina, gyvenimo nesusigadins
@black_tea na jūs nuteikiate optimistiškai. Galbūt ir perspaudžiu kiek. Tačiau jūs klystate, jeigu manote, kad aš negalvoju apie savo paauglystę, galvoju. Tik tiek, kad buvau auklėjama tėvų ir į vaikinus, kurie vyresni tokiu skirtumu, niekada nežiūrėjau. Buvo tų pasimatymų, žinojau, kad galiu daryt ir veikt viską, kas nedaro neigiamos įtakos mano mokslams, taip ir elgiausi. Tokia pati taisyklė galioja ir jai. Aš suprantu, kad sesė – ne aš ir ji turi savo istoriją. Tiesiog būčiau ramesnė, jeigu žinočiau, kad dėl vaikino kiti dalykai nenukentės, bet jau dabar matau, kad nukenčia.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
