Užsiimu sportu – labai prablaško. Pasikalbu su artimu žmogumi ir visada sakau sau,kad vistiek kažkada baigsis,o kai baigias,viskas lieka praeity ir ateina palengvėjimas. Motyvuok save

nemoku susitvarkyt su savim tokiomis akimirkomis, tai verkiu,bunu surugusi, nieko nenoriu , liudziu , nekenciu to jausmo ;/

Apšeriu visus fakais ir susiviniojęs į kokoną žiūriu jutubėj filmukus.

Visad galvoju – viskas praeina. Bet tikrai visos problemos, darbai su laiku išsisprendžia. Tiesiog stengiuos sutvarkyt, pakeist tai ką galiu pakeist, o dėl kitko nesiparinu.

Rimtų sunkumų gyvenime nesu patyrus (sekasi ), bet būna kartais, kad dėl kokio menkniekio supanikuoju. Tada pasistengiu prisiminti ankstesnes panašias situacijas ir kaip tada viskas gerai baigėsi, nors atrodė pasaulio pabaiga – visada padeda.

visada pablaiunu, o geriausia man pastebejau vanduo- lendu i karsta vonia

Muzika visada padeda, miegas, pasivaikščiojimas, puodelis arbatos/kavos, serialas ar filmas ir mąstymas, kad gali būti ir blogiau

Išsiverkimas + šokoladas ir arbata/kava + gera muzika + karšta vonia + ilgas miegas ir tada jau vėl galiu kalnus verst

Kaip tik šiandien taip. Tai pawerki walandžiuke poto sportas, tiesiog nustuma mintis nes bebėgant tada jau galwoji kaip neuždust. Ir draugės padeda.

Vynas, ramybė, jaukūs filmai, muzika. Tiesiog darai tai, ka tuo momentu nori daryti : nori verkti – verk, rekti – rek, keiktis – keikis, guleti ir ziureti i taska, susisukti i pleda ir miegoti… Viskas praeina, ir tai praeis.

Darau įvairių dalykų “ką reikia padaryti ir tada bus VISKAS” sąrašus ir praėjus tiems įvykiams viską išbraukiu. Piešiu kalendorius ir braukau dienas. Pagalvoju, kad visi tie blogi dalykai, blogi laikotarpiai, laukimas, viskas praeis vienodai greitai ar aš kažko bijosiu ar lauksiu ar nelauksiu, todėl geriausia negalvoti daug apie tai, kas neramina, kas gal gresia netolimoje ateityje, kažkoks svarbus, nelaukiamas įvykis – kuo mažiau galvosi apie tai, susidarys įspūdis, kad laikas eina greičiau. Nes kai daug galvoji, mąstai apie tą “kažką blogo” ar situaciją ar įvykį, laikotarpį, tuo atrodo, kad lėčiau laikas slenka. Bet laikas eina vienodu tempu ir viskas praeina lygiai tokiu pat greičiu kaip ir geri dalykai

Kai nervai dėl nesėkmių gyvenime- bandau užsimiršti, kuriu ateities planus, irgi braukausi visus tuos “ką dar reikia padaryti”, analizuoju save, gyvenimą, įvykius, lepinu save ir gan greitai atsigaunu.

Kai buvo stresas dėl sunkaus išsiskyrimo- tai oj dieve padėk.. Verkiau, nesikėliau iš lovos ir vienintelis dalykas, kas padėjo, buvo miegas. Grįžtu po darbo ir miegot. Iki kol keltis vėl reik. Nei šokoladai, nei serialai nei vonios, niekas nepadėjo ir net ne iki to buvo. Miegas vienintelis gelbėjo. Kitaip nežinau ar gyva būčiau su visom mintim ištvėrus.. Ir dar visai neblogai jei nesi tyloj. Tarkim namie visad pas mane tv/kompas įjungtas būdavo ir ten kas nors kalbėdavo. Kitaip su savo mintim būčiau išprotėjus.

Einu išsikrauti, sportuoti arba užsiverčiu darbais. Susikuriu ekstra stresinių darbų ir po jais pasilaidoju

pradedu daryti tai, kas šauna į galvą, belekas… tokie dalykai mane visada praskaidrina, kaip pavyzdžiui išvažiuoju su drauge į miesta vyno ar pasikviečiu kaljano, išsipasakot man yra geriausias vaistas. Arba pasilieku sau laiko, tai arba serjalai arba parduotuvės. padeda ) po to kyla naujų idėjų, naujų minčių ir pradedu “veikti” )