Kaip išgyventi skyrybas?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikutės Taip taip, žinau tokių temų n jau prikurta, bet gal galit patart kaip man iškentėti šį periodą? O gal jis niekada ir nepraeis? Atrodo, kad jau nebegaliu, nebežinau kur eiti, ką daryti, kad taip neskaudėtų Ši draugystė man buvo pirma, pirmas vaikinas, pirma meilė, draugavom 3 metus ir staiga viskas dingo, atrodo, kad likau visiškai viena, jis mane paliko. Žinau, kad tokia esu tikrai ne viena, pakalbėkim, man dabar taip reikia išsikalbėti…gauti kažkokių patarimų, užuojautos. Praėjo jau daugiau nei mėnuo, o skausmas nemažėja, geriu vaistus, bet ir tai nepadeda, o ir draugių daug neturiu, esu gan uždara, bet ir eiti niekur nesinori, nors kartais prisiverčiu, noriu tik užmigti ir miegoti miegoti, kad taip nesigalvotų. Ką man daryti? Galbūt jei surasčiau naują draugą greičiau pamirščiau senąjį, bet kur jį rasti??? Bet vis atrodo, kad nepavyktų, vis stengiuosi likti ištikima buvusiajam, nors jis manęs ir nemyli. Papasakokit, labai prašau, savo istorijas, per kiek laiko ir kaip jūs užmiršot savo meiles?
Džiaukis! Kiekviena mergina džiaugiasi ,kad svorio numeta.
Nuo ko susirgai, nuo to ir pasveiksi. Šiuo atveju meilės. Turbūt labiausiai padėtų kitas geras vaikinas.
As susipykusi vis galvodavau, kad va rytoj tai jau bus sakes, nieko nenoresiu matyt ir girdeti. Nezinau, po tu issiskyrimu turbut juokdavausi daugiau nei iprastai, gal organizmas taip reaguoja, kad reikia dziaugtis Aisku, kol viena, tai susimastydavau, liudesys apimdavo, bet kompanija labai gelbsti, ypac kai niekam nerupi kas, kaip, kodel, neklausineja ir tos temos neklibina, uzsimirsti palaipsniui ir viskas. As ir dabar kartais atsimenu savo kelis ex, atrodo, tokie stiprus jausmai buvo, bet tada susimastau, kad dabar as laimingesne, reiskia, taip ir turejo but. Duokit laiko sau, bet duokit ir veiklos. Aisku, issiverkt reikia, bet jeigu gyvensit tik ta mintim, kad cia buvo visas jusu gyvenimas, to zmogaus niekada nepaleisit, reikia paciai suvokti kas buvo ne taip ir kad tam issiskyrimui buvo priezastis. As apie tuos ex turiu daugiau blogu atsiminimu nei geru, del to, kad labiau sau pabreziau visus trukumus, bet taip tikrai legviau, nei kiekviena sekunde galvoti kaip va tada buvo fainiai, o tada dar geriau, o va tada… Gyvenkit ne praeitim, yra kaip yra, reikia judet toliau, kazka naujo ismokt, patirt, suprast klaidas ir ju nebekartot. Velus laikas, todel ir sakiniai neberislus, bet seip ar taip, linkiu ramybes ir lengvo susitaikymo
Pradėjau planuoti po skyrybų. Gana padeda. Užsiemu veikla pvz baseinas, bėgiojimas, kaimynų šunio vedžiojimas. Dar darbas labai gelbsti, koncentracija į jį, nuovargis tokie paprasti dalykai bet padeda
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
