Kaip ištarti “sudie”?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Nerandu šiandien sau vietos, nes pagaliau priėmiau sprendimą, jog po 4, o gal jau ir visų 5 metų draugystės atėjo metas nutraukti santykius, kurie neturi jokios ateities. Aš noriu šeimos, o jis kategoriškai daugsyk yra pareiškęs, jog niekuomet neves ir vaikų neturės. Bet kokios kalbos šiomis temomis jį siaubingai suerzina, o sapnai apie nėštumą tampa košmarais. Kadangi pas mane tos dienos dažnai vėluoja, turėjau netgi darytis nėštumo testą, kad įrodyti jam, jog nesilaukiu. Keistas jis toks… ir santykiai mūsų keisti. Kaip motinos ir sūnaus. Jam visas dėmesys, rūpestis ir lepinimas, man nieko. Mylimės geriausiu atveju kartą į mėnesį, ir tai niekuomet nejutau malonumo ir jaučiuosi tarsi gundyčiau lavoną, nes jis tik guli ir nejuda. Kartu niekur neinam, tik į kiną porąsyk metuose. Jis amžinai viskam pavargęs, nors dirba valdišką darbą prie kompiuterio, o grįžęs namo vėl sėda prie kompiuterio žaisti žaidimų. Savaitgaliai irgi prie kompo, tad visur vaikštau viena. Šventes irgi visada važiuoju švęsti viena pas tėvus. Žodžiu, jaučiuosi labai vieniša ir tarsi išnaudojama, nes namie atlieku mamos ir tarnaitės vaidmenį. Jam, žinoma, labai gerai su manim ir dėl to mane labai myli, nes yra apšokinėtas ir aprūpintas. Ir kadangi tai yra mano pirmas vaikinas, labai sunku atsiplėšti nuo to psichologinio prisirišimo, man dar niekada nėra tekę su kuom nors išsiskirti. Jis labai jautrus, tad žinau, jog jis labai verks, kai išsiskirsim ir dėl to man skauda širdį, imu jaustis kalta. O dar vasaros viduriui nusipirkom lėktuvo bilietus ir viešbutį savaitei pakeliauti. Ir užtad nežinau ką dabar daryti. Noriu išsiskirti, dėl ko man taptų lengviau, išvykti į kitą miestą, susirasti naują darbą, nusipirkti butą ir ramiai sau gyventi. Bet va ta kelionė dabar nei šis, nei tas. Kaip elgtis?
Soryy, nu bet toks jau neveksla atrodo vaikinas. Skirkis greiciau, kovok uz savo laime
Geriau issiskirti dabar, negu po 10 metu gailetis. O zaizdos uzgyja..
Dėl kelionės ruošiesi būti toliau tarnaite/mama? Šiaip užjaučiu su tokiu žmogumi gyventi. Suprantu, kad sunku palikti, bet pati pažiūrėk kiek pabėrei priežasčių išsiskirti, tai geriau ir nieko nelauk…
Vaje.. Kad ir kaip sunku, bet neverta Tu tokio gyvenimo.. :/ Laikykis ir ženk tą paskutinį žingsnį
atrodo totalus nevykėlis. kuo greičiau sudėsi taškus tokiuose nevykusiuose santykiuose, tuo greičiau ateis vykę. Būk drąsi ir ryžtinga.
Žmogelis įprato gerai gyvent, kai viskas pasirūpinta ir tvarkinga, gal skirk ultimatumą, kad nebebūsi tarnaitė ir arba skiriatės,arba kažką keičiat. kitaip tie santykiai niekur neveda..
Sukaupk visas jėgas ir būkit stipri! Bus tikrai tik geriau! Sėkmės
nu jo, atrodo lopu lopas… mesk toki, susirasi kita, saves verto ir sukursi seima. sekmes
Bek nuo tokio vyro kuo greiciau kol netycia vaikucio nepasidaret..
Kelionė neturėtų būti dalykas, kuris sulaiko nuo apsisprendimo skirtis – į ją galite vykti su geriausia drauge ar kitu artimu žmogumi, jei tik yra noro Jei jaučiate, kad jokios ateities su tuo žmogumi būti negali – nėra ko laukti. Būkite ryžtinga, kurkitės sau palankią ateitį kol kas viena, paskui – su kuo nors kitu
Man buvo kažkiek panaši situacija, turiu tik vieną patarimą – jei nori skirtis, tai skirkis. Drąsiai, ryžtingai, be jokių “galbūt” ir taip toliau. Jis tikriausiai bandys sakyti, kad pasikeis, kad viskas bus gerai, bet taip praktiškai nebūna, Galų gale ar jis nėra vertas moters, kuri jį labai mylėtų ir kurią jis mylėtų? Išsiskyrimas būtų sunkus žingsnis, bet į gera. Santykius, kurie neturi perspektyvų, reikia nutraukti kaip įmanoma greičiau, nes delsimas tik apsunkina situaciją.
Mano ex nenorėjo manęs paleisti, jau praėjo daugiau nei metai, o jis man iki šiol sako, kad myli, bet matau, kad jam jau geriau. Ir džiaugiuosi, tikiuosi, kad jis ras žmogų, su kuriuo bus laimingas, nes mes laimingi tikrai nebuvome. O gyvenimas yra per trumpas, kad jį švaistytum liūdesiui ir nusivylimui. Sėkmės
Autore, bus dar tų kelionių. Kartu nevyksit, tai faktas, bet pusę sumos arba jis apmokės arba tu, tai pasiimsi geriausią draugę ir pirmyn nuo visko atsipūsti! Netgi į gerą išeis. O šiaip teisingas sprendimas ir kalta neturėtum jaustis, kad jis lūzeris. Sutiksi savęs verto, kuris ant rankų nešios
Šiaip tai čia dar toli gražu ne visi perliukai… Bet dėl kelionės tai tikrai problematiška, nes pinigai sumokėti ir pinigai nemaži. Ir aš noriu skristi. Ir jis, aišku, nori skristi, nes niekur nekeliavęs. Tai gal išsiskirti ir skristi dviese kaip šiaip draugams? Nes šiaip išsiskirti noriu taikiai, be jokių pykčių, nes iš tiesų nei pykstu, nei ką. Po teisybei poroje su juo labai sustiprėjau, atsikračiau visokių baimių ir t.t., nes jisai su dar didesnėm baimėm, tad poroje esu lyderis, siena ir ramstis.
Į kelionę nepatarčiau keliauti kartu, didelis šansas, jog ji liks sugadinta – gali kilti ginčai, būti prisimenamos nuoskaudos. Apskritai nesu už tai, kad laisvalaikis būtų leidžiamas su buvusiu mylimuoju/aja. Tokiu atveju greičiausiai skrisčiau su kokia drauge ar giminaite arba jam leisčiau keliauti su kokiu nors žmogumi.
hmm… kaip galima buti su zmogum, gyventi, kai tau aiskiai pasako: nevesiu, vaiku nebus? Jaustis kaip motinai,nesulaukt demesio, nu but su lopu ir nesiskirti, nes jis verks?DDDD
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
