Kaip pranešt, kad ryt skrendu? 3psl
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Įsivaizduok, kad Tau devyniolika. Turi daug ką pasiekusią sesę, kuri turi būti tau autoritetas ir visi tave lygina su ja – karjeriste biomedicinos srityje. Deja, vieną kartą nepaklusai visų nuomonei ir nestojai į gamtos mokslus. Įstojai į filologiją, nes Tau tai įdomiau. Taigi bestudijuojant pirmame kurse tu po 2 metų meti vaikiną, nes jis niekada nebuvo Tau daugiau nei draugas ir su juo nesijautei pasiruošusi ir užtikrinta viskam. Iš viso tarp jūsų nebuvo fizinio imtymumo ir požiūrių sutapimo, net vienas kito tėvų nepažinojot. Tu net nesuvoki, kodėl taip ilgai buvai su juo. Gal, kad tiesiog turėtum žmogų, kuris Tave priimant bet kokį sprendimą palaikytų? Gal. Vėliau susipažįsti su nauju vaikinu. Bet jūs esat tik draugai ir nieko daugiau, nes jus skiria atstumas. Jis studijuoja Škotijoj, o Tu čia. Tačiau vaikinas nekreipdamas dėmesio į tavo pesimizmą atskrenda į Tavo miestą tik dėl Tavęs, nes pažįstamų čia neturi. Tu su juo tą trumpą laiką realybėje pasijauti savimi. Tau nereikia prieš nieką apsimetinėti, vaidinti, darai ką nori ir kaip nori, nes Tu nesureikšmini, ką jis pagalvos. Nestikėjai, kad pajausi daugiau nei simpatiją draugui. Tu pajauti jam kažką daugiau nei ex per 2 metus. Iš tos laimės net nori pasigirti tėvams, taigi, jį supažindini su jais. Mėnesio bėgyje Tu virtualiai susipažįsti su jo tėvais, broliais ir nieko rimta negalvodama juokais pasakai, kad norėtum pas jį atskristi po egzaminų. O jis rimtai sutinka. Spontaniškai niekam nepranešus nusiperki bilietą ir skaičiuoji likusias dienas. Žvėriškai lauki skrydžio. Nesitiki, kad tarp jūsų bus „ilgai ir laimingai“, bet bent trumpam vėl nori pabūti savimi ir pagyventi sau. Be niekieno nurodymų. Tik tu ir tas vaikinas, kuris daro tave laiminga. Likus savaitei iki skrydžio praneši tėvams. Jie tau atskaito moralą, apibara, pasako, kad tai daro dėl Tavo gėrovės ir uždraudžia skrist. Dar „pašantažuoja“ jeigu pamėginsi nusipirkti bilietą be jų žinios, prarasi jų pasitikėjimą ir net įsivaizduot negali kas dar bus. Bandai pasipasakot seseriai ir ji tave visiškai sužlugdo. Kad Tu esi kvailė, durna ir naivi mergaitė. Dar argumentuoja, kad nuskridusi visiškai priklausysi nuo jo: „koks tikslas nuskristi pas jį ir pasimylėti? Juk vis tiek iš šitų santykių nieko nebus“.
Tavęs niekas nesupranta. Giliai širdyje labai nori skristi, bet žinai, kad susipyksi su tėvais. Taigi, ką pasirinktum?
O kas kitas, jeigu ne tu pati kovosi už savo laimę? Patikėk, aš tikrai kartais pagalvoju ir gailiuosi dėl kai kurių savo sprendimų. Ir tikriausiai kone įkyriausias jausmas ir yra gailėtis, kad kažko nepadarei, kai viskas kas “stovėjo” tarp tavęs ir tavo laimės buvai tik tu pati.
@sunrisee Ačiū už nuomonę. Bijau juos įskaudinti, bet nežinau, kiek dar tai tęsis, kiek dar nuolankiai jų klausysiu ir vadovausiuos jų nuomone varžydama savo laisvę.. Tikiuosi, kad atleis ir pagaliau supras mane.
@eglu12 ačiū kartais nepažįstami žmonės motyvuoja žymiai labiau nei artimiausi *
Oi, tikrai nėra už ką Jei dar kils kokių abejonių ar reikės gražių dainų įkvėpimui, gali visada man parašyti Daug tos motyvacijos pas mane
O kodel tevai tokie priesiskai nusiteike pries ta jusu drauga..?
@ice_teaa nežinau. Kai su juo susipažino, taip nebuvo. Tiesiog jiems nepatinka, kad aš skrendu į nepažįstamą šalį, pas menkai pažįstamą žmogų ir visiškai viena. Ir kad gyvensiu su juo po vienu stogu. Jie sako, kad bernai turi paskui mane lakstyt, o ne aš. Na bet, mano nuomone, abi pusės turi stengtis nepriklausomai nuo to ar tai kokia meilė, ar tik draugystė.
O tu skrendi pas jį gyventi ar tik pasibūti?
Šiaip tėvai tikrai tiesiog pergyvena, gyventų kitam mieste – tai nieko nežinotų ir nesužinotų visai apie tą kelionę. O tas, kad sesė sako “skrendi, kad pasimylėtum”, nu tai cmon, jau geriau su žmogum, kuriam esi įdomi, negu kokiam klube savaitgalį kiekvieną nusitašyti.
@ddeivi Tik pasibūti max savaitei. Realiai jį pažįstu tik dvi dienas, tai net minčių apie kažką rimčiau nebuvo.
Būtent! Jūs skaitot mano mintis. Kažkaip šiuo metu esu 100 procentų pasiryžusi. Nežinau dar kaip pranešiu tėvams, bet skrisiu. Jau daiktus po truputį kraunuosi ir jau veju iš galvos mintis, kad neverta skrist. Nes tikrai verta! Bent jau dabar taip atrodo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
