Žinau, vėlu jau, tiesiog gulėjau ir negalėjau nustoti galvoti niekaip, kad jau kuris laikas nebesijaučiu kažkuo ypatinga… Kalbu net ne apie išvaizdą, visada jaučiausi graži, dėl to man jaudintis niekada nereikėjo, kasdien girdėdavau komplimentus, buvau žinoma aplinkinių vien už tą grožį ir panašiai. Dabar, galėčiau teigti, atrodau geriau nei bet kada, bet tiesiog nežinau, kas įvyko… Anksčiau tiesiog alsuodavau kažkokį gyvenimo džiaugsmą aplinkiniams, tokį nerūpestingumą, buvau labai charizmatiška, turėjau labai daug pažinčių, žmonės domėdavosi, kaip aš gyvenu ir panašiai. Buvau ta mergina šalia kurios norėjosi būti, su kuria norėjosi bendrauti ir pažinoti, kuri turėjo kažką tokio. Ir jaučiu, kad tai išblėso… Jaučiu, kaip savęs kažkodėl nebemyliu, nebesijaučiu taip lyg pasaulis man būtų po kojomis, nebejaučiu gyvenimo aistros, to gyvenimo nuotykio alsavimo, vis darausi niurzglesnė, pradedu apšnekėti kitus žmones, pašiepti juos, nors anksčiau man tai nerūpėdavo, mokėdavau sutarti su visais, nuolat pastebiu visuomenės ydas, o anksčiau mokėdavau džiaugsmo rasti visur… Blogiausia tai, kad turiu draugą, kuris įsimylėjo mane dėl anksčiau paminėtų savybių, o dabar pats nesupranta, kur jos dingo…Tarsi sužemiškėjau, pasidariau nebe jaudinanti mergina, o kažkokia boba. Padėkit… Nežinau, ko ir imtis, kaip viską pakeisti, pati sau nusibodau.