givin.the.dog.a.bone Gerai, tuoj ateisiu

Kazkada, labai seniai turejau tikrai nevykusi pasimatyma su vienu vaikezu. Jis kaskart atvaziuodavo prie mano namu, sekdavo is mokyklos, zodziu… viena karta paklause, ar noriu buti jo mergina. Vje, kaip bijojau i akis pasakyt ne… tai sakau pagalvosiu neatsakiau i sms, skambucius, ejau is mklos kitu keliu ir galvojau suprato. Deja, po tiek laiko tylos mane pamates lyg niekur nieko paklause, tai kaip?

Nelabai seniai ir aš cyrka tokį padariau. O juokingiausia tai , kad mes net nedraugavom Tiesiog porą mėnesiu tokie įdomūs santykiai buvo lyg kaip poros, bet kai tik užeidavo kalba apie draugavimą vis kitur nusukdavau kalbą. Ir tiesiog nusibodo žmogų apgaudinėt, nes jau mačiau, kad kažko tikisi, tai tokią aš jam kvailą kalbą išrėžiau Ir visą tai įvyko per jo gimtadieni… Baisus aš žmogus Bet jau ilgiau laukt negalėjau, gaila man jo jau buvo

aš tai drąsos niekaip nerasdavau palikti, nors jau mačiau, kad ne mano jis žmogus. O jis man meilę prisiekinėjo..tai sugalvojau, kad reikia elgtis taip, kad atsibosčiau ir galiausiai jis mane pats paliktu . Tai ohoho kiek visko pridariau Bet jis vistiek savo, papykdavo papykdavo ir vėl meile vadindavo. Vieną dieną nebeatlaikiau pati tų savo nesamonių ir apsibliovus viską išsakiau kas ant širdies gulėjo

Kai man buvo 16m, draugavau su dvidešimtmečiu. Toooks geras žmogus buvo.. Bet palikau per Kalėdas dėl kito. Pamenu, susitikom, jis laimingas, šokinėja aplink mane, nori dovaną kalėdinę įteikt irrr aš pasakau jog mūsų keliai turi išsiskirt. jis verkė, verkiau ir aš.

Jo, gal ir negražiai padariau.. bet džiaugiuosi, nes su šiuo jau beveik 6m kartu.:}

(beja, tas ex vaikinas dar vis parašo, karts nuo karto.. Jo draugai sakė, kad kai išgeria, tai vien apie mane kalba.. taip gaila žmogaus, nu bet ką aš galiu dabar padaryt… )

Aš tai metu ignorą visišką O vieną kartą, kai buvo eilinis mano ignoras, tai tas bernelis sumanė atvažiuoti iki mano namų, o aš sau ramiai išjungus tel. nuo jo skambučių pietų miegelį sau miegojau, ir atėjo brolis į kambarį, pasakė kad tas atvažiavo. Eina šikti kokia panika buvo, per pusę minutės turėjau sugalvoti įtikinamą isoriją, tai pati nusistebėjau savo aktoriniais gebėjimais. O istorija buvo tokia, kad eidama iš mokyklos sutikau savo buvusį vaikiną (aišku toks neegzistavo) ir jausmai užplūdo, ir pasimečiau savo jausmuose ir bla bla bla, žodžiu kaip tikra idiotė svaigau nesąmones kažkokias, net ašarą sugebėjau išspausti, kai tiesiog galėjau pasakyti, kad sorry, tu ne mano skonio… Ech, ta vaikystė

na man teko tik vieną kartą palikti vaikiną. man buvo apie 17, jam 18. tarp mūsų meilės tai jokios nebuvo, nebent tik noras turėt kažką, ar susižavėjimas. tai susitariau susitikt su juo prie mokyklos (nes buvom iš vienos mokyklos), pasakiau, kad mums nepakeliui ir la la la, išsiskyrstėm ir vsio. bet juokingiausia dalis buvo po to, kai man batas pritrynė tiek, kad paeit negalėjau, tai jam teko mane parnešti namo. prie pat namų pasiūlė susitaikyti, tai išsisukdama nuo klausimo pasakiau, kad man jau geriau ir parėjau basa namo

Cia buvo pries 2 metus mazdaug. Man labai patiko vienas vaikinas,bet ir jo geriausias draugas.. 😀 draugauti su draugu nutariau,bet jau kad taip elgtusi su panele,tai zodziu truksta. Buvo ziema,begalo salta,as drebu,sakau : man saltoka.. (vaiksciojom parke) tas sake : mhm,gali buti.. 😀 poto ejom per slidu leda,paslydau,o tas nuciuoze kazkur,o as kaip durnele ant ledo issidrebus 😀 atsistojau susinervinus,sakau : vsio,einu namo. Greitu tempu,inirsus ejau,o tas taip kukliai : gerai,iki.. :-D:-D:-D nuo tada ir neberasiau jam,nieko

Mano gyvenimas tapo kaip įtempto siužeto filmas, kai bandžiau palikti savo ex

Pasakiau, kad nebenoriu būti kartu ir aiškiai išdėsčiau priežastis (vos ne kaip mokykloj punktais a b ir c ). Jam aišku to nepakako, tad pakeičiau telefono numerį ir persikrausčiau. Jis susirado internete mano mamos kontaktus, pradėjo jai skambinti ir rašinėti, kad bijo dėl manęs, jog mano nestabili psichinė būklė, jog nesuprantu ką darau, gali būti, kad narkotikus vartoju… Tuo metu buvau kitoje šalyje, tad nenuostabu, jog draugai ir tėvai, likę Lt labai sukruto. Man dar buvo toks periodas, jog nelabai su kuo bendrauti norėjau, seni draugai jau nebebuvo artimi, o naujų dar neturėjau. Gavosi taip, jog mano mama pradėjo gerti labai stiprius vaistus nuo širdies per tokius dalykus (to jam niekada neatleisiu) ir net ligoninėj gulėjo (na netikėjo ji, jog man viskas gerai, nes telefonu balsas tikrai liūdnai skambėjo). EX važiavo į mano darbovietę, pasakė ten, kad aš esu nėščia, man depresija. Grasindavo, jog jei su juo nesusitaikysiu, važiuos ir į universitetą, ir vėl į darbą… Galų gale jis parašė laišką į universitetą, ten iškvietė policiją ir mane, visi kartu parašėm policijai pareiškimą. Prie jo prisidėjo ir mano darbovietės atstovai (mano tiesioginis vadovas buvo užverstas žinutėmis apie mane fb iš keleto anketų). Tuo laiko tarpu tarp teismo ir pareiškimo parašymo, mane pradėjo persekioti (gaunu sms: ‘ar skanu kečiupą parduotuvėj nusipirkai’ tik grįžus iš parduotuvės), po to grasinti, jog nusižudys. Viskas baigėsi tuo, jog atvažiavęs prie mano namų persipjovė venas ir išgėrė pakuotę antidepresantų. Dar pamenu kaip aš žiūrėjau į jį ir galvoju, kad velniop, nekviesiu dar kokią valandą greitosios, tegul nusibaigia Po šio įvykio jį įkalino iki teismo, kuriame nuteisė jį pusei metų + visokie viešieji darbai ir pasižadėjimai. Bet va, išėjo iš kalėjimo ir vėl tiesiai prie mano namo durų na bet tuo metu jau buvau su savo dabartiniu vaikinu ir dviem rotveileriais, tai jis tik apsisuko ir išėjo

Siaubas, kokių bepročių tik nėra, atakuoja kaip tik gali, kažin čia jau kuris iš jūsų buvo nestabilios psichinės būklės.. Kokia čia meilė, kai persekioja, kenkia visaip kaip gali, baisu. Vienas venas pjaunasi, kitas ant Tauro kalno sprogdinasi.

Iki ko tokia nesveika meilė priveda..

Tikiuos atsikratėt su visam jau tokio persekiotojo :/