Kas atsitiko?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Dar nesugalvojau, kodėl čia rašau. Gal todėl, kad noriu pasikalbėti. Jau ilgą laiką nebejaučiu pilnatvės, gyvenimo džiaugsmo. Atrodo kuo toliau, tuo labiau grimstu į prarają.. Turiu artimų draugų būrelį, kurie mane myli ir aš juos be galo. Turiu vaikiną, su kuriuo jau kartu esame ilgai, visada jaučiu iš jo pusės didžiulę meilę, žinoma aš jį taip pat myliu. Atrodo ko daugiau reikia, ar ne? Ilgiau nei puse metų kenčiau labai didelę savo gyvenime krizę, nes per visą laiką nesugebėjau susirasti darbo, pasidarė blogi santykiai su šeima, dažnai sirgau, VISKAS nesisekė, atrodo buvau vaikščiojantis bėdas ir nelaimes traukiantis objektas. Buvau be nuotaikos, pikta, netgi agresyvi kartais, viskas buvo blogai, grįžus namo verkdavau, kai tik turėjau progą pabūti viena. Nežinau kaip, bet dažniausiai prie draugų susilaikydavau, nepratrūkdavau, nors buvo pasitaikę visko. Tačiau tiek draugai, tiek vaikinas suprato mano situaciją, mane palaikė ir bandė visaip padėti. Dabar susiradau darbą. Džiaugiausi tik tą akimirką, kai sužinojau, jog esu priimta. Darbas tobulas, bet vis tiek nesijaučiu laiminga. Galbūt dėl to, kad per ilgai sėdėjau duobėje, laikydama save nevykėle ir dabar man tiesiog sunku išlysti iš šios melancholiškos būsenos? Nebežinau ką daryti, atrodo tikrai turėčiau džiaugtis savo gyvenimu, neturiu dėl ko skųstis, turiu viską apie ką visada svajojau, nustojau traukti keistas ligas, susiradau darbą, santykiai su visais yra geri, bet mano būsena nesikeičia. Viduj tuštuma, noriu tik gulėti lovoj nuo visų atsiribojus ir su niekuo nebendrauti. Kur dingo mano gyvenimo džiaugsmas?? Nebežinau ką dar gyvenime galėčiau pakeisti… Gal kas nors taip pat tai išgyvenot? Kaip “pasveikot” nuo šios “ligos”?
Neturiu kažkokio pastovaus užsiėmimo, nes išgyvenau ir finansinę krizę, neturėjau tiek lėšų, kad sau leisčiau užsiimti tuo, kuo noriu. Dabar finansinė būklė kažkiek pradeda atsigauti, bandysiu lankyti jogą, galbūt atrasiu ramybę, susitvarkys chaosas mano viduje.
Vakar buvo viena iš tų juodžiausių dienų, jaučiausi visiškai sugniuždyta. Šiandien vėl viskas šiek tiek geriau, taip nebesutirštinu spalvų. Jaučiuosi šiek tiek geriau ir vėl viskas pradės ristis, kol pasieksiu vakarykštę būseną, tada vėl truputį pasveiksiu ir vėl risiuosi link juodžiausios dienos. Kaip pasaka be galo.
Vau. Nesitikėjau tokios plius minus vienodos istorijos. Net giliai širdyje tikėjausi kažkokių stebuklingų patarimų gale.. deja.
bent jau galimas atsakymas: kartais nereikia kažkokios priežasties, racionalaus paaiškinimo. depresija – sukta gyvatė ir gali atsirasti iš bet kur, o tas ir yra baisiausia :/ matyt, kai tai peržengia paprastas melancholiškumo ir liūdesio ribas, tai jau ir “požiūrio keitimas” nebepadės, nes depresija tai ne nuotaika, o cheminės reakcijos smegenyse, o čia žmogus jau dažniausiai bejėgis. nors, kažkaip norisi tikėtis, kad joga ir meditacija turėtų gelbėti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
