man ta pati situacija buvo tik išvažiavau aš į Ameriká švenčiú švesti, nu praejo 2 savaites pasiilgom viens kito ir toliau gyvenom, supraskit pati jei butumet kartu jau iki keliones planavimo vaziuotumet kartu,daugiau pasitiket savim reikia ir nebut prilipus prie telefono. Eikit sportuot, i kina ir parodas jei draugu nera galit ir viena ramiai ta pasidaryt

Taip būna, kai savo gyvenimo neturi, ir visa energija nukreipta į kitą žmogų.

Tikrai, be pykčių, atraskite savo pomėgių, veiklų, naujų draugų. Tada nebesinorės taip kontroliuoti ir savintis draugo, gyventi jo gyvenimo.

Psichologas taip pat padėtų susivokti, iš kur tokie jausmai atsiranda

Sakote, kad geriau būt vienai ir nejaust tokių jausmų, kuriuos dabar jaučiate. O aš manau kad dabar turite gerą progą save geriau pažinti, išieškoti kodėl taip jaučiatės, iš kur šitos emocijos kyla, geriau įsiklausius į viską. Aš kuomet pradėjau draugauti su savo vienu vaikinu, prieš apsigyvenant drauge metus laiko gyvenome atskirai, skirtingose šalyse. Ir pirmus tris mėnesius juodai taškiausi, absoliučioje isterijoje būdavau ir visą laiką sau kartojau, kad noriu viską užbaigti, nes negaliu pakelti visų tų emocijų. Galiausiai kai ta įtampa galutinai prirėmė prie sienos ėmiau dairytis ką daryt su tom emocijom, kodėl jos tokios aršios ir pompastiškos, ką tai apie mane sako, google’nausi straipsnius, visokias temas reddit’e suvedinėdama keywords’us susijusius su tuo kaip jaučiuosi ir galiausiai tai kas man buvo baisu, nepažįstama ir neapčiuopiama pradėjo įgauti kažkokį pavidalą, aiškumą. Per tuos metus išmokau būti ramesnė su savimi. Gal būt jūs neturėsite tiek laisvo laiko su savimi be antrosiospusės kiek aš turėjau, tačiau tai jums yra labai būtina, tai jūsų atsakomybė. Lengviausia ką galime visi tokioje situacijoje padaryti tai eit viską taškyt, rašyt vaikinui kažkokias dramatiškas žinutes, bet jei į save sukrausite bent dalį tos energijos kurią dabar sukraunate stebėdama kuo šiuo metu gyvena jūsų vaikinas, tiesiog šiek tiek ūgtelsite. Leiskite vaikinui jaustis taip kaip jis jaučiasi, atsiminkite kad nieko jūs nesukontroliuosite, tik save pačią. Nes dabar susidaro vaizdas, kad jūs norite pajusti kažkokią savo įtaką jam, tai parašydama kažką nesmagaus pajaustumėte jo rūpestį, dėmesį, jis gal išliptų iš to kubilo kad jums paskambintų susirūpines, puktų jusguisti ir suteiktų dėmesio ir pagaliau gautumėte to dėmesio kurio jums juodai trūksta. Tokį elgesį galima pateisinti tik žvelgiant į vaikus, tačiau turite surasti dabar savo aplinkoje kaip pačiai nusiraminti. Eikite ir tyrinėkite save ir savo turimą erdvę su smalsumu, kas jums dabar galėtų padėti be vaikino – gal romantinės komedijos pasižiūrėjimas kur būtų kaip nors smagiai pasijuokti stebint kokie tie santykiai kartais būna sudėtingi, bet be jų tik nuobodžiau gyventi. Gal koks nors nebegėda podcasto suklausymas, mat yra net keli kurie gerai nagrinėja dabartinį jūsų jausmą. Gal išeit į miestą ir nufotkinti kelis naujus jums pačiai neužmatytus objektus bei nusiūsti vaikinui parodyti. Užsiimkite su savimi, įjungus kūrybą galite tiek daug save pati pamokyti. Ir nerašinekite jam jokių dramatiškų tekstų, pati puikiai suprantate kad čia absurdas, šitas variantas ou of the picture, tikrai esate brandesnė