Na as skeptike esu didziausia,taciau kaip man buvo 17,numire mama,staigiai,nei sirgo,nei ka,sukniubo ie su visam,tai va,viena karta tv ilgai ziurejau ir girdejau kaip kakstelejo per jungtuka ir sviesa uzgeso kambari,net ta garsa prisimenu,o svarbiausia,kad jungtukas sunkiai spaudesi,tai as apie pirma valanda islekiau i laiptine,sutikau savo drauge is kazkur griztancia,tai ta buvo pas mane per nakti,nes viena bijojau,o kita karta,jau pries kokia pusantru metu,dar Danijoje gyvenom,tai ryte guliu lovoj,vaikai ir vyras prie tv turbut nuejo ir kadangi sviesu buvo,tai as ant galvos kaldra uzsitraukiau,na ir jauciu ant tos itemtos kaldros zingsnius,bet pagalvojau,kad katina ileido i kambari,ir jis ateina pas mane,taciau niekas nebuvo jo ileide,o zingsniu sunkuma tikrai jauciau.Kazkada sapnavau,kad mane nuzude ir taip tikroviskai,kad ryte galvojau kaip as cia atsikeliau,o kas liecia tunelius,tai manau nuo skausmo haliucinacijos uzpuola,taip smegenys bando apsisaugoti ir is pasamones islenda graziausi matyti vaizdai .

Nezinau ar kas patikejot,nes pati kazina ar patikeciau

dar issamiau apie sapna,tai va,kaip sapnavau,kad mane nuzude,tai man skaudejo ir paskiau jauciau,kad skausmas mazeja,atsipalaiduoju ir skausmas apleidzia,manau ir realiai taip buna,o mirti labai bijau,bijau vaikus palikt neuzaugintus,nes kaip numire mama,tai daug isgyvenau,paskiau kaip gime pirmas sunus,taip norejosi paklaust apie rupinimasi ir panasiai,apie save mazyte,bet viska savo galva dariau ir kazkaip pavyko.

Man tai žinokit bjauriauisia, kai tie netikintys švenčia Kalėdas – Kristaus gimimo dieną ir Velykas – Kristaus prisikėlimo. Oi tai visiems tokia šventė, švenčia kone kiekviena šeima, net netikinčių

Numirk ir suzinosi.

Nepamirškit, kad Kalėdos yra ne tik jūsų Kristaus tortadienis, bet ir komercinė šventė. Jei žmogus nori pasibūti su savo šeima, skaniai ir sočiai pavalgyti, gauti dovanų už tai, kad tariamai Marijai šiene gimė sūnelis, ir pasižiūrėti “Vienas namuose”, tai čia jau ne jūsų reikalas, kad jis netikintis. Jums bjauriausia? Pffft. Netikintys švenčia Kalėdas, o ne Kristaus gimtadienį. Be to, jis gimė per Kūčias, jei neklystu.

Kalėdos pirma diena gyvenimo , nes gimė Kūčių naktį. O komercine švente dėl to ir tapo, nes atsirao vis daugiau netikinčių. Čia tik pateisinimas. Su šeima galim būti ne tik per Kalėdas.

Nu tai teoriškai same shit, ar per Kalėdas ar per Kūčias tada Kaip jūs mylit savo brolius ir seseris, jei bjauritės, jog net jei ir netiki, bet atsilaužia tą plotkelę, ar simboliškai paragauja kiekvieno patiekalo?

EDIT

O tai kas sakė, kad netikintys visus likusius metus nebūna su šeima? Kalėdos tapo komercine švente ne dėl tikinčiųjų trūkumo, o dėl to, jog visi mėgsta pinigėlius

kai numirsiu noreciau atgimti karalisko seimos palikuoniu;D vel mergaite ir panasiu budo bruozu ir isvaizdos kaip dabar ) ir noreciau vel sutikti saviski taipogi panasu i save buvusi))))

tu planuoji,dievas juokiasi

Man ta religija išvis nieko svarbaus, kas nori netiki, kas nori tiki, kas nori švenčia, kas nori-ne. Ir kas čia bjauraus jei švenčia? Aš netikiu, bet švenčiu, nes mano šeima tiki. Palaikau kompaniją žodžiu taip kad sutinku su jumis

Būtent Bet šiaip būna tiek užkietėjusių krikščionių, tiek užkietėjusių “ateistų”. Nu ir tegu, o dauguma tikinčių ir netikinčių, ar tikinčių savaip, tai tikrai puikiai sutaria ir supranta vieni kitus. Vieni stengiasi sau ir kitiems įrodyt, jog visi geri veiksmai, kuriuos atlieka, norėdami patekt į Rojų, ir nepaaiškinami reiškiniai reikalauja Barzdočiaus įsikišimo ir apskritai egzistavimo; kiti stengiasi sau ir kitiems įrodyt, jog jie pakankamai stiprūs ir tvirti, jog gyventų patys, be jokios Barzdočiaus pagalbos ir įsikišimo.

Tebesidžiaugiu, kad ta dauguma, kurioje vieni su kitais sutaria, dar tebėra

kokia prasme to karaliskumo? juk jie turi daugiau pareigu nei teisiu.

Gal ji vapše gims praeities karališkoj šeimoj, bet tuomet tai labai lengvai galima pasimirt. Nuodai, giljotina, peilis į krūtinę, užnuodyta suknelė Manau verta atsisakyt šios minties

Man labai patiko kažkada girdėta mintis, jog žmogaus sielai išsilaisvinus iš kūno yra du variantai arba siela keliauja į dangų/pragarą arba ji lieka žemėje (savo noru/dėl neatliktų darbų/dėl smurtinės mirties ir nesusitaikymo su mirtimi). Kadangi siela užstrigusi čia negali nei gyventi, nei realiai egzistuoti, ji tiesiog mato, kaip kiti gimsta, miršta, džiaugiasi, liūdi ir sieląpo truputį sugraužia pyktis, jog ji viso to negali turėti. Žingsnis po žingsnio ji tampa pikta dvasia, apie kurias dažnai girdim baisias istorijas.