Tiesa, turėjau vieną žiauriai fainą pirkėją. Galima sakyti nuolatinis. Vyras, architektas, pas mus reguliariai pirkdavo vienus batus. Nepigūs jie, geri, odiniai, sakė, jam darbe pats tas. Kiekvienu atėjimu po dvi poras tų pačių nusipirkdavo. O už malonų aptarnavimą kaskart po širdelės formos saldainį duodavo tokie žmonės labai pakelia nuotaiką sunkią darbo dieną.

Vienas įdomesnių ir nepiktybinis būdavo toks pagyvenęs vyras, nepasakyčiau, kad benamis, gal tiesiog skurdus. Atėjęs visada atsiklausdavo, ar gali pasirinkti baterijų iš tos senoms baterijoms skirtos dėžutės negi man gaila, aišku – prašom. Išeidamas palikdavo man neišlukštentą lazdyno riešutą iki šiol nesupranntu, ką tai reiškė

O ko čia pykti, tavo darbas yra tuos drabužius lankstyti. Tai aš dabar turiu pykt, kad pas mane atvažiuoja kraujuojantys žmonės ir durneliai prikraujuoja visur?

Aš pvz. ateinu į parduotuvę ir apžiūriu ar yra mano dydis ir pan. Jei nieko tinkamo nerandu išeinu. Dėl nesimatavimo, tai ne visi mėgsta parduotuvėje kuistis su tais rūbais matuojantis, plaukai susielektrina, sukaisti, o ir parodyt mamai, draugei, vaikinui bei pasitart normaliai negali, tai parsineši namo, pasimatuoji sau ramiai, apžiūri ir paskui grąžini, manau visiškai normalu.

O skųstis, kad tau darbe reikia dirbti, tai atsiprašau, juokinga.

Kaip įdomu paskaityti Aš esu ta pirkėja, kuri visada užsimena, ar neišeitų padaryti kokios nuolaidėlės

O dieve kiek tu keistuoliu as matau. Kadangi dirbu vadybininke toj imones srityje kur prekiaujama didmena… Tai atvaziuoja jau imoniu vadovai visada ir uzsakineja prekes atrodo zmones turetu bent siek tiek galva mastyt ir nebuti visai kaip is medzio iskrite

Yra viena klientė jau mes ja praminem “keistuoliu teatru” atvaziuoja kazkur kas savaite ir pasakoja ka numezge per savaite kur buvo ka sake, kokie zmones durni ir panasiai ir neleidzia niekam isiterpti kalba ir kalba ir taip greitai ir net energija isiurbe visa mes jau sakem prie kompu desimes cesnako galvutes nuo energetiniu vampyru

vien pirkejai blogi,bet patikekit kokios pardavejos buna ziaurios! Tiek pat lygiai nesiskaito su klientaisne viena kart teko susipykti

va ko nekenciu labiausiai tai sarmos pardaveju. noreciau ten paziureti,paskaityti apie ivairias priemones ,bet tik koja ikeli iskart: ko ieskot? cia tas ir tas, imk toki ir neduok. Pasakai ,kad pagalbos nereikia ir sliauzioja paskui arba ziuri piktai,stebi ir neduok Dieve sugalvojai papurkst kvepalu ant lapuko tai isviso prakeikta busi!

Aš kadangi dirbu ne parduotuvėje, bet valstybinėje įstaigoje, tai pastebėjau, kad tokie “keistuoliai” yra labai veikiami mėnulio pilnaties, mes juos “pilnatiniais” vadiname, nes būtent prieš pilnatį ir per ją labai tokių padaugėja mūsų įstaigoje

man tai oj, kiek smagiu klientu pasitaiko pr diena…. dirbu skambuciu centre, kur priimu skambucius su ivairiom problemom, uzsakymais ir tt. tai kiekviena diena su ciudais

Isimintiniausias – tai kai skambino jauno balso vaikinas (25-30 metu) ir eme pasakot, kaip jis pirko vogta telefona is uzsienio ir jis db uzblokuotas, nepriima sim korteles. tai jis kadangi kazkokiam kaime gyvena, tai kai po savaites gaus alga, vaziuos i miesta atrist telefono ir bla bla bla… per ta laika as gal tik 2-3 sakinius pasakiau, nes jis vare viska monologu ir galiausiai padejo rageli

po gal 5 min tas pats paskambina mano kolegei ir sako – va katk kalbejau su kita mergaite ir man ji labai patiko, sujunkit. Kolege sako – negalim sujungt, tas numeta rageli

vel skambina, vel kolege atsiliepia, sikart meta rageli net nepradejes kalbet…

vel skambina- atsiliepiu as ir matau, kad tas pats numeris. atsiliepiu ramiu balsu, o jis sako – va pries 15 min kalbejau su jusu kolege, labai nuosirdi panele, balsas labai grazus, nepamenu vardo, bet labai toks mielas – Albertina atrodo…. (mano vardas Vitaija….) sako labai noriu ja pakviest kavos. Bukit gera, zinau, kad jum neleidzia sujungt, pasakykit, kad po darbo man pasuktu, labai noriu pakalbet, mano nr. 86….

prunksciau i mikrofona ir negalejau susilaikyt

arba dar buna, paskambina ir rekia monologu, kad mes kvaisos, nieko nesuprantam, kava geriam ir nieko nedirbam. I darba per lova arba per pazintis idarbintos sedim, uzdirbam po 5000 uz nieko neveikima ir tik pabandai isiterpt- rekia, kad negerbiam zmoniu

kazkada dar gavau komentara, kad mano balsas toks sexy, kad po 12 val galeciau sexo linijoj dirbt kaip sakoma, komplimentas, reik dziaugtis

mane tai irgi kaip nervina pardavėjos kai kurios. Vieną kartą Eurokose tai išvis – užmušė.

Įeinu į parduotuvę:

-Labadiena

-Labdiena

-Gal ko ieškote?

-Ačiū, noriu pati apsižvalgyt

Stoviu prie kremų, sako:

-Čia šitie kremai brandžiai odai, galėčiau Jums pasiūlyti štai šių

-Ačiū, nereikia

-Bet jie labai geri. O tai ko jūs ieškote?

-Varnalėšų aliejaus

-A, nu tai va čia turime daug rūšių. Štai, man tai asmeniškai labiau patinka su ricinos aliejum, taip plaukai atsigauna iškart

-Ačiū

(paimu tą aliejų)

-Pas mus akcija dabar, jei perki už 25lt, tai gauni dušo želę dovanų. Ar dar ko nors norėsite?

-Ieškau nagų lako valiklio

-A, va štai čia. Gal dar domintų lūpų blizgiai? Dabar akcija

-Ne, ačiū

– O makiažo pagrindai? Šiems akcijos

– Ne, ačiū.

(pasiimu nagų lako valiklį ir einu prie kasos)

-Panele, Jums trūksta penkių litų ir gausit dušo želę. Gal norite nagų lakų?

-Gerai, einu pažiūrėt

– Va, labai gražios spalvytės, labai tiktų prie jūsų šviesios veido odos

– Ačiū, ieškau labiau pastelinių spalvų

– A, o kaip šie? o šie? va ši spalva graži? o ši? ši?

(pasiimu vieną, jau stovim prie kasos)

– o gal dar šampūnai domintų?

nu blyn, galvojau nusprogsiu. Sumokėjau ir išėjau, taip sunervino..

Kaip 118 dirbau tokios pat nesąmonės dėdavosi, o dar kai pilnatis būdavo, tai ir dainuodavo ir dejuodavo paskambinę

Aš dirbu laikraščio redakcijoj, tai labai nervina žmonės, kurie skambina arba kreipiasi į mus, kad jiems padėtume išspręsti kokias nors problemas, pvz.: mano pievoje iš po melioracijos atsirado labai daug akmenų, nespėju rinkti, gal galit surast tą firmą ir pasakyt, kad surinktų akmenis. Arba: man įmonė ne taip įrengė kanalizaciją, kodėl mane apgavo??? Paklausus, ar žmonės patys bandė kur nors kreiptis, sako NE. Toks jausmas, kad mes ne korespondentais, o advokatais dirbam…

Na nežinau, visko gali būti