Kelias į vyro širdį: puodai, arbatpinigiai ir ..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ne paslaptis, jog vyrai mėgsta pavalgyti. Maniškis tai dievina! Tuo labiau, kad jis labai daug dirba ir kartais net neturi laiko pavalgyti (valgo vos 2 kart dienoje). Tad aš jam gaminu. Ir ne tik gaminu, o dar ir nuvežu jam maistą, kadangi gyvenam atskirai, arba jis pats atvažiuoja pavalgyti. Tai vyksta kokius 3-5 kartus per savaitę ir tai labai nepatinka mano mamai. Žinoma, ji nemato nieko blogo, jog palepinu savo draugą, bet, pasak jos, taip dažnai būti negali vien jau dėl pinigų. Maistas kainuoja tikrai nemažai, o ,,mes” (mano šeima) jį ,,šeriam” už dyką. Tiesa, jis man atiduota pinigus už kokią pvz. žuvį, bet visi kiti produktai juk kainuoja nemažai, tuo labiau, kad perkame natūralius, be E ir kitokių priedų produktus. Mano draugas, pasak mamos, mane išnaudoja ir yra šykštus. Nors ar taip nepasakyčiau. Jis visur, kur nueiname, už mane sumoka…
Tad aš visiškai pasimečiau. Man gaila savo draugo, kad jam nėra laiko nei pačiam gaminti nei netgi pavalgyti, todėl su mielu noru jam gaminu. Bet iš kitos pusės, tai sukelia pykčius su mano šeima, kadangi išsileidžiam nemažai pinigų. Kokie būtų jūsų patarimai? Ar reiktų jam kaip nors užsiminti apie vadinamus ,,arbatpinigius” už maistą, o gal reiktų eilinį kart įtikinėti mamą, jog jis man už triūsą atsilygina sumokėdamas už mane kavinėse, kine ir t.t.. PATARKIT!!
Jusu mama teisi 100%. Ji tikrai neprivalo jo maitinti ir turi pilna teise pykti uz tai.
O daugas gal tiesiog nesusipranta, jei jau taip panires i darbus. Tereikia susigalvoti kaip jam tai pasakyti. Vienas variantas gaminti pas ji. kitas variantas pasiulyti susipirkti reikiamus maisto produktus kitai savaitei ir kas savaite. Padaryti tokia kaip ale tradicija. Pries tai paklausus ko noretumei ateinanciai savaitei.
Na, o tokiu atveju jei jis skrega, tai tik uzuojauta
Šiaip Tavo mama teisi, Jūs valgo maistą už JŲ uždirbtus pinigus, aišku tuo pačiu atiduoda kąsnį Tavajam. Baisiausia kad išlaidos susidaro ir kai vežat maistą, paskaičiuokit kiek ant to išleidžiat. Plius, maistas tikrai nepigus dalykas, kur galėtum maisto likutį padėt kitai dienai ar vakarui, Tu išveži Jam. Vadinasi kas dieną būtina gaminti po naują patiekalą. Pilnai suprantu Tavo mamą. Kad ir jis moka už Tave ji tų pinigų tai nė nemato Ir palaikau merginas, kurios sako, jog nusitempk jį apsipirkti ir pasakyk, kad va apsipirksim. Ir iš tiesų manau, kad vaikinas yra šiek tiek išlepintas, jei jau net maistą reikia vežti ir pan, nesuprantu. Niekada nevežiau, gaminu kai būnu pas jį, pas mus jis ir valgo pilnu tempu, atsigriebiu kai būnu pas jį, parsivežu visokių gėrybių, skanėstų
Kad jis išlepintas, tai tikrai teisybė Tiesiog mano šeimai keista, jog jis taip retai kažką atsiveža, o valgyt atvažiuoja dažnai, kadangi šeimoje visi vyrai savo draugystės laiku lepino ne tik savo drauges, bet ir jų šeimą. Na, kaip minėjau, saviškio elgesį pateisinu užimtumu, kadangi žinau, kiek valandų per dieną jis dirba.
Na, teks tempti jį apsipirkti , bet jeigu jis negalės, neturės laiko, ką tada sakyti?
Tai sakyk – tai duok pinigus aš supirksiu visko ko gali reikti
O pateisinti nebūtina, nes tiesiog kai atvažiuoja pas jus gali tikrai atvežti saldainiu, torčiuko, a kokių skanėstų kad palepinti Tave, Tavo šeima ir tuo pačiu atsidėkoti
Nors yra vyrų rūšis kurie nemoka atsidėkoti, tačiau viskas pataisoma
man tai ne tik finansine puse uzkliuvo, bet ir siaip… ar labai jau rimtai, senai draugaujate? kaip tu speji studijuoti, dirbti, visiems pietus gaminti ir dar jam vezioti? su tokiais lepuneliais paskui labai atsibosta, na nebent nori visa gyvenima taip aukotis, bet ar verta? mama gal irgi, sakydama apie finansus, nutyli tai, ka mato is sono, kaip tu apie ji sokineji, kaip tu jam per gera? aisku visokiu charakteriu buna, ir jei tu pati gerai jautiesi, tai viskas liux. tik galiu pasakyti, kad paskui jo reikalavimai tikrai nemazes. gal visgi mamai is sono geriau matosi?
Negi ir sekmadieni ofise sedi.
Arba tikrai, litai is ryto, produktai vakare ir visi sotus ir patenkinti.
Tai va būtent, jog mamai atrodo, jog aš jį per daug lepinu, jis manim netgi naudojasi, nes pats nieko neatsiveža beveik. Viskas būtų gerai, jei jis daugiau dėmesio parodytų mano šeimai, kai atvažiuoja pavalgyti (atsivežtų ko nors). Aš nesijaučiu labai išnaudojama, nes už mane viską sumoka, o gaminu jam, kaip ir sakiau, ne tik, kad jis to nori, bet ir dėl to, kad man pačiai iš to nauda – išmokstu kažko naujo, tobulėju.
Jis pats jaučiasi nemaloniai pas mane važiuodamas, nes neturi net laiko užvažiuoti į parduotuvę ir kažko nusipirkęs atsivežti, nes tiesiai iš darbo, pavalgo, ir vėl į darbą. Aš apie tai sakiau savo šeimai ir jie jį supranta, bet, kaip minėjau, mamai jau nepatinka toks mano draugo maitinimas už dyką…
Turiu pritarti. Jei dabar demesio trupiniai, tai kas po to.
Ir seip vyra vien per skrandi nepapirksi. Megsta jie issukius. kas lengvai gaunama ir pasiekiama ne taip idomu.
Kol gyvenat ne kartu, neapsikraukit tais buitiniais dalykais. Mėgaukitės draugyste ir vienas kitu, o ne bėdas dėl maisto kelkit… Suaugęs dirbantis vyras tikrai gali nueit papietaut į kavinę, kaip didžioji dauguma dirbančiųjų ir daro. Jei norite j palepint, padarykit šventinius pietus savaitgalį, pasikvieskit jį į svečius ir su visa šeima papietaukit. O kai jau gyvensit kartu ir bendrai pinigėlius skaičiuositės, galėsi ir kasdien jam gaminti, jei tik noro bus.
Mano mama tokio požiūrio, kad jis man ne vyras, todėl jo maitinti kasdien už dyką negali…
Mes kartu jau virš metų
nzn as tai nesokineciau aplink vyra tuo labiau, kad jus kartu negyvenat. ir kad ex prikaisioja tai nzn ar su tokiu laiminga busi
Nu jeigu tiek eini iš proto dėl to maisto ir jo lepinimo juo, tai manau jau ne vienus metelius esat kartu….
Nes čia jau tikrai buitinis dalykas. O jeigu kaip jūs sakot, kad labai daug dirba, tai tiek ir tematytumėt jį namuose
Norėčiau turėti tiek energijos ir laiko kaip autorė: studijuoja, dirba ir dar spėja maistą į darbovietę pristatyti Nes aš jau po darbo ir treniruočių grįžtu vos vilkdama kojas ir apie jokį maisto gaminimą net sau nėra kalbos
Šiaip tai tikrai, jei einat linksmintis kartą per porą savaičių – jūs išleidžiat daugiau ir esat išnaudojama ne tik jūs, bet ir jūsų tėvai (kurie šioje istorijoje išvis ne prie ko). Apskritai per daug jį lepinat, bet čia jūsų reikalas
Deja tai jau nebelepinimas, o kasdienybe, rutina. Kasdiena valgomas tortas praranda zavesi. Nebetoks sventiskas tampa.
Ko gero didzioji dalis pasisakiusiuju taip nesielgtu kaip jus. bet tai nereiskia, kad jos nemyli savo antruju pusiu, nelepina.
Tai ką jūs man siūlot daryti? Nebegaminti vaikinui?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
