Kelias į vyro širdį: puodai, arbatpinigiai ir ..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ne paslaptis, jog vyrai mėgsta pavalgyti. Maniškis tai dievina! Tuo labiau, kad jis labai daug dirba ir kartais net neturi laiko pavalgyti (valgo vos 2 kart dienoje). Tad aš jam gaminu. Ir ne tik gaminu, o dar ir nuvežu jam maistą, kadangi gyvenam atskirai, arba jis pats atvažiuoja pavalgyti. Tai vyksta kokius 3-5 kartus per savaitę ir tai labai nepatinka mano mamai. Žinoma, ji nemato nieko blogo, jog palepinu savo draugą, bet, pasak jos, taip dažnai būti negali vien jau dėl pinigų. Maistas kainuoja tikrai nemažai, o ,,mes” (mano šeima) jį ,,šeriam” už dyką. Tiesa, jis man atiduota pinigus už kokią pvz. žuvį, bet visi kiti produktai juk kainuoja nemažai, tuo labiau, kad perkame natūralius, be E ir kitokių priedų produktus. Mano draugas, pasak mamos, mane išnaudoja ir yra šykštus. Nors ar taip nepasakyčiau. Jis visur, kur nueiname, už mane sumoka…
Tad aš visiškai pasimečiau. Man gaila savo draugo, kad jam nėra laiko nei pačiam gaminti nei netgi pavalgyti, todėl su mielu noru jam gaminu. Bet iš kitos pusės, tai sukelia pykčius su mano šeima, kadangi išsileidžiam nemažai pinigų. Kokie būtų jūsų patarimai? Ar reiktų jam kaip nors užsiminti apie vadinamus ,,arbatpinigius” už maistą, o gal reiktų eilinį kart įtikinėti mamą, jog jis man už triūsą atsilygina sumokėdamas už mane kavinėse, kine ir t.t.. PATARKIT!!
Sunku
taip ir pasakyk, kad tavo kisenele mazoka jusu bendroms islaidoms tik, nesakyk ka mama negraziai kalba… zema kazkaip…
Dėl mažokos kišenės tai mintis gera, bet tai jis nesupras, jei anksčiau gamindavau o dabar staiga nebegaliu? Gal reiktų paminėti apie tai, kad šeimos biudžetas kol kas neleidžia tiek, tad tegu jis bent kartais pasirūpina produktais, nes man tektų viską iš savo kišenės pirkti. Neįsivaizduoju..
zinoma supras juk jis dirbantis zmogus ir supranta, kad apmoka viska tavo tevai, o ne tu tiesa, net nepaklausiau, bet kaip suprantu, studente esat?
kad vaikinas moka už merginą, tai lyg jo investicija, kuri, neabejokit, per visą gyvenimą jam atsipirks su kaupu. todėl nesuprantu aš visokių sąžinės graužačių ir nesmagumo.
Taip, esu studentė, bet ir dirbu Jis puikiai žino, kiek uždirbu, tad tikiuosi, jog mane supras. Tik va nemaloniai jausiuosi.
Keista.. Tiesiog jūsų šeima (ar tik mama) jo nemėgsta. Mano “be 5 minučių vyras” draugystės pradžioj taip pat dažnai valgydavo pas mane, nes aš pagamindavau. Ir nesvarbu, kad gyvenau pas tėvus (buvau mokinė), bet niekam širdies neskaudėjo ir neskaičiavo kiek kas suvalgė… Dabar nedirbu, tai ką man tokiu atveju pasakyti turėtų – neuždirbi, neatiduodi “už kepsnį” – nevalgyk. Na atsiprašau. Gal kai kurie žmonės per daug materialistai – man negaila ir bet kokiam tėčio darbininkui prasigėrusiam ar kam kokį skanesnį patiekaliuką padaryti kol mėnesį dirbo name.
Aš tokiu atveju ginčiau savo MYLIMĄ antrąją pusę ir atkirsčiau mamai, kad ji turėtų pamilti jį kaip sūnų, o jei taip gaila, tai nuo šiol valgysiu perpus mažiau, kad sotūs būtumėm visi..
P. S. pati gaminu kiekvieną dieną pietus, nes grįžta pavalgyti (taip pigiau). Ir nematau bėdos, laiko turiu, o kai žmogų myli, tai svarbiausia, kad tik jam būtų šilta, gera ir sotu. Ir nesvarbu, kad susituokę ar nesusituokę – popiergalis nieko nereiškia, jei yra santykiai, jie turi būti gražūs, pasiaukojantys ir nuoširdūs.
suseskit ir pakalbekit pries visas parduotuves, vakarienes ir t.t. jei yra meile, tai turi buti ir supratimas, tik, zinoma, draugas gali pasiulyti kavinese ir parduotuvese moketi per puse
ir, pritariu auksciau rasiusiai merginai ir man atrodo, kad maistas tik pretekstas. tiesiog nepatinka jusu mamai.
Manau paskutinis variantas geriausias
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
