Kelias į vyro širdį: puodai, arbatpinigiai ir ..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ne paslaptis, jog vyrai mėgsta pavalgyti. Maniškis tai dievina! Tuo labiau, kad jis labai daug dirba ir kartais net neturi laiko pavalgyti (valgo vos 2 kart dienoje). Tad aš jam gaminu. Ir ne tik gaminu, o dar ir nuvežu jam maistą, kadangi gyvenam atskirai, arba jis pats atvažiuoja pavalgyti. Tai vyksta kokius 3-5 kartus per savaitę ir tai labai nepatinka mano mamai. Žinoma, ji nemato nieko blogo, jog palepinu savo draugą, bet, pasak jos, taip dažnai būti negali vien jau dėl pinigų. Maistas kainuoja tikrai nemažai, o ,,mes” (mano šeima) jį ,,šeriam” už dyką. Tiesa, jis man atiduota pinigus už kokią pvz. žuvį, bet visi kiti produktai juk kainuoja nemažai, tuo labiau, kad perkame natūralius, be E ir kitokių priedų produktus. Mano draugas, pasak mamos, mane išnaudoja ir yra šykštus. Nors ar taip nepasakyčiau. Jis visur, kur nueiname, už mane sumoka…
Tad aš visiškai pasimečiau. Man gaila savo draugo, kad jam nėra laiko nei pačiam gaminti nei netgi pavalgyti, todėl su mielu noru jam gaminu. Bet iš kitos pusės, tai sukelia pykčius su mano šeima, kadangi išsileidžiam nemažai pinigų. Kokie būtų jūsų patarimai? Ar reiktų jam kaip nors užsiminti apie vadinamus ,,arbatpinigius” už maistą, o gal reiktų eilinį kart įtikinėti mamą, jog jis man už triūsą atsilygina sumokėdamas už mane kavinėse, kine ir t.t.. PATARKIT!!
Tai va kaip gražiai pasakyti?? Čia pagrindinė problema. Ar tik užsiminti, jog šeimos biudžete dabar nėra tiek pinigų, ir, kad pirksiu maistą iš savo kišenės? Ar, kad jis pats, jeigu nori pietų, pasirūpintų produktais?
vat nuo sito ir reikejo pradet…. dabar suprantu tavo mama. gaila man tokiu merginu, bet kaip gyventi pacios renkames…
O jis tikrai zino, kad valgo ir is jusu tevu biudzeto, ar jus ta irgi nutylite? Nes tada jam turetu buti geda. O siaip pabandykit pameluot, jei taip bijot: sakykit, kad algos dar nepervede jums, arba, kad visa jau isleidot. Galit sakyt, kad tevai pradejo taupyt kokiam dideliam daiktui, arba remontui, todel su pinigais striuka. Ir tada pasiulykit nuvaziuot i parde maisto tai savaitei uzsipirkt.
Esmė tokia, jog man jis rūpi ir tikrai gaila, kad jis daug dirba ir net neturi laiko pavalgyti. Aš jį noriu palepinti pagamindama, nes žinau, jog taip ne tik jis bus sotus ir laimingas, bet ir pati tobulėsiu (išmoksiu naujų receptų, geriau gaminsiu). Mano mamai nepatinka vienintelis dalykas, kad jis labai dažnai vis ateina pavalgyti arba aš jam vežu pietus, o pats pas mus į namus dažnai tuščiomis atvažiuoja. Jis visur už mane sumoka, bet va maistą, kaip minėjau, arba gaminu bendrai ir sau, ir tėvams, ir jam, arba perku jam iš savo pinigėlių. Atrodo, lyg ir lygiosios, bet kaip minėjau, išleidžiu ant maisto žymei daugiau, nei jis ant manęs kai pramogaujame…
Koks skirtumas, kokia padėtis. Tai ką, kiekvienos iš jūsų mama geriau pavalgytų, negu jums atiduotų paskutinį kąsnį? Nes mano mama tikrai lieka geriau nevalgiusi, negu nepavalgęs liktų jos dukros mylimas žmogus. Dabar mano mama išmaitina du žentus ir dar atskirai daro valgyti mano močiutei. P. S. ji dirba ir belekiek, tai čia ne nuo pinigų gal priklauso, o nuo požiūrio? Nes kartais mama apgaudinėja, kad visiems užteko, o pasirodo, vėliau virtuvėje viena pavalgo dešros atsipjovus. Tai čia tiesiog – ar šeima sugeba priimti dar vieną šeimos narį.
Tai būtent – jūs gaminant jam 5 kartus per savaitę, sakykim 20 kartų į mėnesį. Maistas kartui kainuoja mažiausiai 10Lt. Gaunas mažiausiai 200Lt per mėnesį. Ar jis tiek už jus kavinėse ir kine sumoka?
Tėvai visada teisūs, nes jie gali į situaciją pažvelgti logiškai iš šono, o įsimylėję žmonės vadovaujasi jausmais, todėl nemato situacijos aiškiai taip kaip yra.
Turite problemą – spręskite, nes pati neišsispręs
Na bet juk yra ribos, vieną kartą, kitą taip nutikus nieko, bet jei tai kartojasi nuolatos… O čia jūsų požiūriu geriau mama nepavalgys, nei bernelis bus nepaėdęs…
Tai jūsų mama pati pasirenka sau vaidmenį. Jeigu žmogus gerai jaučiasi visiems patarnaudamas ir sau negaudamas – toks to žmogaus pasirinkimas. Bet nereiškia, kad tai yra gerai ir sveika. Galbūt jūsų mamai desperatiškai reikia jaustis reikalingai dėl to ji užsiima darbus, kurių nevisada reikėtų. Nebūtina atiduoti savo kąsnį kitam, jei tas kitas ir pats gali išsimaitinti iš savo pinigų. Sušelpti alkstantį yra gėris, bet švelptį tą kuris turi tiek pat arba daugiau – nebūtina ir net žalinga.
O man šitoj vietoj labiausia nepatiko kad jis jus lygina su kitom savo merginom – kur čia pagarba?Šiaip turėtų jis suprasti, bet kažkodėl apsimeta nesuprantančiu, kad jūs jam daugiau išleidžiat..o tai labai alfonsiška.Kartais mylėdami ar būdami smarkiai įsimylėję nesąmoningai stengiamės nematyt tokių mylimo bruožų, kurie yra netgi labai esminiai. Šiuo atveju jums blogai nes nors jūs kaip moteris poroje savo darbą padarot, jis savo – kas susiję su aprūpinimu tos, kuri aukoja laiką ir jėgas jam pamaitinti – ne. Trumpai tariant trūksta to mamuto.Galima kalbėt apie lyčių lygybę, bet tik tada kai tai tikrai lygybė. O čia aš matau nelabai gražų išnaudojimą, dar užmetant, kad maždaug jei tu mergaite nesistengsi, atsiras kita, kuri man 3k dienoj darys..Na ir kodėl nei viena iš tų besistengusių taip ir nepatapo ta vienintele?Gal šitam vaikinui ne mamiško rūpesčio reikia, o gero spyrio į užpakalį tuomet?
tai čia pagal jus normalu, kad viena moteris turi išmaitinti du suaugusius vyrus? tarkim autorės atveju mama pati badautų, bet maitintų autorės DIRBANTĮ SUAUGUSĮ vyrą, o ką anas darytų dėl savo mylimosios motinos?
(nežinomas) būtent
Aš manau, kad mano mama iš dalies yra teisi, nes išsileidžia tikrai daug pinigų. Problema yra ir ją tikrai reikia spręsti, bet kaip tai padaryti nesusipykus nei su tėvais, nei su draugu…
Jeigu ginčiau tik draugą, sakydama, jog pati geriau nevalgysiu, o vaikinui nuvešiu, tai tuomet susikivirčysiu su jais.
Jeigu ginsiu mamą, ir vaikinui pasakysiu, jog tėvai gamins tik sau, o jam pietus pirksiu iš savų pinigų arba tegu pats nusiperka produktų, tai jis pamanys, jog mano tėvai jo nemėgsta.
Aš neįsivaizduoju, ką daryti. Norėčiau gražiai išsiaiškinti. Gal tiesiog pasikalbėti su mama, kad draugas atvažiuotų tik savaitgaliais pavalgyti, o draugui pasakyti, jog tėvai dabar taupo pinigus, todėl gamina mažiau, ir kad jam maistą teks pradėti pirkti iš savos kišenės ( tuomet jis pats pasiūlytų nupirkti produktų arba duotų pinigų – bent dalį).
o jums neatrodo, kad pinigų skaičiavimas priklauso dar ir nuo to, kiek tų pinigų yra? ir nebūtinai jūsų tėvų finansinė padėtis sutampa su autorės tėvų.
(nežinomas) – man pvz. irgi nieko kitam negaila KOL pačiai užtenka ir dar lieka O va, kai kitą maitini ir matai, kad tau tik pusei skrandžio užteks tada ir pyktis kyla Skirtingos šeimos turi skirtingą ekonominę situaciją.
Spėju, kad niekada nesi valgius “per pusę mažiau”, kaip komentuoji, kad pagrasintum. Arba valgius, bet neilgai.
Geriau tada kartais tiesiog kokioj kavinukėj pavalgo, nes ir tėvam atsibos ir tau gal net. Kartais per paskaitas negaliu pagaminti tai maniškis taip ir daro.
Arba galit kartu eit savaitei produktų pripirkti
Jūs gi jį geriausiai pažįstat tai ir žinosite kaip geriausiai tai pasakyti Vieniems vaikinams tinka pasakyti tiesiai šviesiai, kitiems jau reikia per aplinkui. Bet va vieni tą per aplinkui supras, o kiti ne.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
