Sveikos,merginos. Kadangi pasakosiu savo istoriją ir klausiu patarimų,tikiuosi,kad mano temos neperkels. .

Tai va,pradėsiu nuo to,kad mane paliko vaikinas. Man jau viskas gerai,esu nusiraminusi,nereikia paguodos ir t.t,nes tai tik dar labiau varo į neviltį ir primena man jį. Žodžiu,vaikinas mane paliko dėl kitos (jei kam įdomu). Iš pradžių buvo didžiulis šokas : kaip čia gali būt,kodėl,kas kaip…teisinau save kaip tik pajėgiau,kaltinau vaikiną..Bet,jau po atsigavimo pradėjau suprast,kad dėl išsiskyrimo kaltas ne vien vaikinas,o ir pati aš. Turiu viršsvorio,nesportuoju,nesirūpinu savo figūra,valgau viską,ką tik noriu,šiek tiek keikiuosi,esu visiškai supuvus ir tuščia viduje. (Dabar skaitant vemt norisi nuo pačios savęs). Bet,svarbiausia yra tai,kad aš noriu keistis :numest svorio,pagerint formas,pamėgt sportą,NEBESIKEIKT,nebevalgyt visokio š,nekimšt į save neigiamų minčių,daugiau skaityt,domėtis kažkuo. Turiu šiek tiek motyvacijos tam pradėt,bet jos trūksta Mielos vinted narės,gal ir jums taip buvo? Kaip iš kiaulaitės smardžiuvaitės pavirtot gulbe? Padėtų bet kokia informacija,labai laukiu svetainių,kuriose yra gerų straipsnių bendram išprusimui ir t.t..