kodel as tokia.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nebezinau ka su savimi daryti, as nenoriu tokia buti. Visuomet is niekur supykstu ant vaikino. Sian buvom prie ezero su jo dtaugais ir man tiesiog uzejo pyktis.. Nesnekejau, pykau… Kazkokia nesamone, as negAliu saves sutvardyt, kazkokie durni principai mane spaudzia… Ka patartumet daryt? Ir dabar draugas nusimines kazkoks, sako jau jam viduj prisikaupe, kazkokia depresija ir as manau tai viskas del manes… Kaip man jo neprarast?:/
Nusiramink.Negali buti kad supyksti visiskai is oro.Tiesiog gal tau kaska pasako,gal papriestarauja,ir tu per daug giliai imi tai sirdi.Pasistenk daugiau i viska ziureti uzmerktomis akimis
Pas mane lygiai tokia pati situacija autore
Neee. Esme tame kad sian viskas super buvo… Kai vaziavom tryse su jo draugais masinoj, viskas ok buvo. Tada prisijunge vaikino draugo panele, kazkaip pablogejo tada nuotaika. O kai draugui paskambino ir pasiule darbo kazkokio sestadieni, jis toks laimingas buvo, o as kazkaip susiparinau ir net nzn kodel… :///
Likimo draugė
Kul… Ka jus darot su savim???;D
O kitais atvejais dėl ko nervai ima?
Ir man būdavo taip, bet dabar nebekreipiu dėmesio į š, nes pagalvoji, kad pačiai nėra naudinga.
Tiesiog pagalvoju ar yra prasmė nervintis dėl nieko ir kažkaip nurimstu
tiesiog, turbūt patinka pykti. nes kai supyksi būna “kas yra? kas negerai?”, daugiau dėmesio.. žodžiu, turbūt pasąmonėj atradot būdą gauti dėmesio
Man irgi užplaukdavo (na, nemeluosiu, dar ir dabar dėl to užplaukia) kai su draugais juokauja, o man būna pasakęs ką nors ar pažado kokio neištesėjęs ir draugai klausinėja, kas yra, o aš sakau, kad nieko ir dar labiau ant jo pykstu.
Labas likimo drauge aciu dievui, kad turiu nerealiai kantru vaikina, kuris nusileidzia, prieina pats apkabina… Kiekviena karta vis bijau kad ji tikrai isvesiu is kantrybes su savo principais:/
Jo, jis mane matyt taip myli, kad jau tiek taikstosi su mano tokiu bjauriu elgesiu… As pykstu realiai del visko as pavydziu, kad jis visiem patinka(aisku as jam to nesakau, bet per pykti tai parodau)… Jis toks laisvas, linksmas, o as kazkoks grybas jauciuos, kuri net nepadaro jo laimingu. As viena minute laiminga, kita ne…
Blin.. visgi aš irgi dar kartais būnu grybas.
Man lygiai tas pats… Atrodo, kad jis mane beprotiskai myli, rupinasi, guldo galva del musu sviesios ateities, o as nieko nedarau… Ir sunku patiketi,kai jis sako “tu man pati geriausia, tu viska gerai darai”…. :/
Man tai taip nesako. Jis man sako, kad man kazka reik daryt su savim, nes jam jau ima nebepatikt.. As ir pati suprantu. As jam geda sian padariau su savo tokiu elgesiu :/
Man ir paciai geda..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
