kodel as tokia.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nebezinau ka su savimi daryti, as nenoriu tokia buti. Visuomet is niekur supykstu ant vaikino. Sian buvom prie ezero su jo dtaugais ir man tiesiog uzejo pyktis.. Nesnekejau, pykau… Kazkokia nesamone, as negAliu saves sutvardyt, kazkokie durni principai mane spaudzia… Ka patartumet daryt? Ir dabar draugas nusimines kazkoks, sako jau jam viduj prisikaupe, kazkokia depresija ir as manau tai viskas del manes… Kaip man jo neprarast?:/
Turėjau ir aš tokią situaciją.. baigėsi viskas tuom, kad dėl dažnų pykčių išsiskyrėm. Na, bet mano iniciatyva.
Manau cia pavydas karaliauja tiesiog labai jo isitverus, gyvenat juo, neturit savo gyvenimo, pomegiu ir pan, ir jum tenka dalintis jo demesi,laika su draugais ar jo pomegiais manau jums reiketu daugiau pabut su savimi, susirast veiklos. Kai mintys sukasi ne tik apie vaikina, pamatai ir kitus zmones, ivykius, daiktus, situacijas, gyvenimas idomesnis pasidaro daug mastyk, analizuok ivairias situacijas, pagalvok kaip pasielgiai, kaip galbut derejo pasielgt, ka darysi kad tai nepasikartotu zodziu turi dirbt su savimi. Ir jei negali susituret neuzsisikus del saves tai del vaikino pasistenk, manau laikui begant jis tai pastebes ir ivertins
Maniau gal man vienai ne visi namie, kad amzinai del kazko uzpykstu ant vaikino… Ir net paskui nesuprantu del ko, nes jis nieko blogo man nedaro
Manu reikia kovoti su tais principais, gal po kiek laiko vis maziau ims pyktis
Na as ir bijau issiskyrimo del mano elgesio. Bandysiu pradet lankyti joga, gal pades. As ir manau, kad tai pavydas tiesiog, kad jis gerai gyvena, o as nieko neveikiu..del analizavimo, as vos ne kas karta analizuoju visas situacijas… Ir nieko //:
…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
