Pince, labai dažnas atvejis, deja…Atvirumas ir kalbėjimas su vaiku yra būtinas nuo pat mažumės..naivu tikėtis, jei mama nu dukrų slepiasi, eidama į dušą, kad tik ji nemamatytų “ko gėdingo ” , jei net 14-metei nekalbama apie lytinį švietimą,- naivu tikėtis, KAD TA paauglė nesigėdins mamos ir pagalbos ir atsakymų neieškos kitur…

Taigi, ką pasėsi, tą ir pjausi…Ir paauglį protinti sena tiesa, jei “senukas neina pas namuką, tada lai namukas eina pas senuką “- beviltiška, ką ir patvirtina temos autorė, sakydama, jog “atvirumas- nebemadinga “..Tokią nuostatą formuoja pačių paauglių pokalbiai, nes retas kuris drįsta, visgi, pasakyti, kad jokio atvirumo, supratimo ir pasitikėjimo tarp jo ir tėvų nėra….Tai geriau jau sakyt , jog nebemadinga.

Nebe tas laikas, kai tikiu besąlygiška meile ir pagarba – tokie dalykai kyla iš žmogaus vidaus, ir tuščias reikalas kažkam iš šalies grūmoti, moralizuoti, nes nuo to vargu ar pasikeis požiūris.

Už daugelį dalykų tėvus gerbiu, bet turiu daugybę nuoskaudų mamos atžvilgiu. Iš esmės daugelio dalykų, kurie buvo minėti anksčiau – neargumentuotų sprendimų, rėkimo, dažnai ir fizinių bausmių už nepiktybiškus dalykus, o paskutiniu metu – dėl nebesveiko pedantiškumo. Nuo mažumės turiu visiškai sudarkytus nervus dėl to. Žodžiu, aš gerbiu, bet dėl nuoširdžios meilės jau labai seniai abejoju. Į diskusijas dėl ko nors stengiuosi nesileisti – ji nemoka argumentuoti, o suprasdama savo pozicijos silpnumą, linkusi įžeidinėti.

Bet aš visada sakiau, kad geriau tokios problemos, nei tėvai alkoholikai.

As manau , kad jaunimas siais laikais yra labai islepintas, be kantrybes ir istvermes. Todel sunkesneis momentais kaltina netgi savo tevus.

Aisku kai kuriems yra istikruju labai sunku( sunkus mokslai , tevai alkoholikai ir kt. ), bet toks jaunimas nera taip islepintas.

As manau jei tave gerbia tevai , tai ir tu privalai jos gerbti

Ausree, teisingai kalbate.Ir gal ne į temą pasakysiu, bet vis neatsistebiu jaunų tėvų bendravimu su 1-3 metų amžiaus vaikais.dauguma vis tebekalba iškraipydami žodžius (na, ką čia detalizuot- visos esame girdėjusios…maziulyti, kul tu eini ir .t.t ).

O po to vaikai tampomi iki 6 -8metų pas logopedus dėl kalbinės raiškos sutrikimų…Trūksta informacijos vaikų auklėjimo klausimais ir tėvams, nes ne visi, pripažinkime, kremta aukštąjį mokslą ar atsakymų ieško interneto platybėse..turime darbininkų klasę, kuri pluša neatitiesdama nugaros, tad apie kokius pasikalbėjimus apie gyvenimo prasmę su vaikais jiems begalvot, kada , atarus 16 valandų, norisi tik kuo greičiau kristi į lovą, nes kita pamaina- naktinė…

Labai slidūs ir sunkūs čia dalykai, kuriuos įtakoja masė faktorių, tad vienareikšmiško atsakymo bent aš nematau…