kokia as durne!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Eisiu iskart prie esmes. Negaliu persilauzt. Kai santykiuose su vaikinu iskyla problema, nemoku jos sprest. Nuo tokio zmogaus,kuris kazka ne taip pasako ar padaro, man norisi begti. Tiesiog pasitraukti nuo to,kuris skaudina, nekelti jokiu skandalu, nesiaiskinti, nespresti to,kas manau gali buti issprendziama..Man sunku pasakyti zmogui tiesiai sviesiai kas jo elgesyje man nepatinka, kaip jauciuosi ir pan, nes taip jausciausi tarsi apnuoginta. Toks vaizdas, kad pasakydama viska nuo sirdies, rizikuociau buti nesuprasta, sulaukti priesingos reakcijos, buti pasiepta, isjuokta del savo jausmu ir pan. To pasekoje, viska kaupiu savyje. Tas emocijas, kurios kaip tiksinti bomba anksciau ar veliau sprogsta. O kai sprogsta, daznai situacijos neimanoma pataisyti, isspresti problemos, nes jei ir atrodo, kad viskas issisprendzia, jauciu viduje kazkoki sloguti….Nemoku paaiskinti, bet tas jausmas uzknisa.. :/ O su laiku pastebiu,kad mano meile antrajai pusei pamazu blesta. manau,kad del situ neissprestu problemu. Va cia ir susidaro uzdaras ratas. Niekaip negaliu saves nugalet. Gal kam buvo panasiai?Kaip issprendete sia problema?
Kaip Tave suprantu! As lygiai tokia pati. Tokie santykiai mane nuvede iki beviltiskumo.. dabar tapau uzdara ne tik vaikinui, bet pradejau bijot isvis viso pasaulio..
Neturiu ką pasakyti, nes esu visiška priešingybė. Kai draugės šneka “nu kaip aš jam pasakysiu, kad čia man nepatiko ir blogai padarė”, aš mąstau “omg, o kaip gali nesakyti??”. Šiaip tokioj situacijoj padėtų draugė, kuri tau tiesiog diktuotų, ką sakyti, esu kelioms taip padėjusi, tai persilaužė, suprato, kad reik sakyt viską.
as lygiai taip pat buvo laikas kai tylejau nieko nesakydavau bet persilauziau ir dabar drebiu i akis visada jei kas blogai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
