Kokia esmė sutikti ir pamilti žmones, kad jie paskui turėtų išeiti..

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Kokia esmė sutikti ir pamilti žmones, kad jie paskui turėtų išeiti..

Kokia esmė sutikti ir pamilti žmones, kad jie paskui turėtų išeiti..

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

gyliuke (archyvas)

Rašau, nes nebegaliu daugiau. Kažkas viduje drasko mano širdį į gabalus. Taip, aš verkiu, nes įsimylėjau žmogų, kurio daugiau nebepamatysiu. Ir dabar prisimenu kiekvieną akimirką, praleistą su juo, nors praėjo jau 2 mėnesiai kaip jo nematau. Bet kas yra keli mėnesiai palyginti su visu gyvenimu…

O viskas prasidėjo tuo metu, kai buvau vasarai išvykus į Angliją. Didelio miesto gatvėse vaikščiojau su sese, žemėlapiu rankose ir pasitaikė taip, kad užkalbinau vaikiną iš Meksikos. Bet jis nežinojo kelio, nes ir pats čia buvo neseniai atvykęs, todėl mes jį tiesiog palikom nuėjusios. Po savaitės miesto parduotuvėje pamačiau tą patį meksikietį ir pagalvojau: o ne, dabar reikės su juo šnekėt. Taigi, jis priėjo bet ne vienas, o su savo draugais. Vaikinas, apie kurį galvoju kiekvieną dieną, stovėjo tada pasirėmęs į vėžimėlį. Ir aš užkibau, užkibau už jo tobulai žalių akių. Tą vakarą visi susitarėm susitikti 21 h prie jų studentų bendrabučio ( nes jie į Angliją atvyko pagal specialią programą). Nepaisant to, jog pusę valandos vėlavom, jie visi laukė mūsų- manęs ir mano sesės ( beja, mes dvynės). Kai tada vakare susitikom, jis iš tikro daugiau kalbėjo su mano sese. Bet aš nepykau- neturėjau teisės pykt. Tik laukiau kažko, kas mane pastums arčiau jo. Nors tada jis man tiek daug nereiškė, kiek dabar. Atsitiko taip, kad likome dviese, lauke. Man tada buvo nedrąsu, toks keistas jausmas viduje, aš tiesiog žiūrėjau į tolį, o jis nesuprantamai klausė manęs, ką ten matau žiūrėdama. Tos kelios tylos akimirkos ir aš atsisukau į jį, pažvelgiau į jo akis ir pamačiau kažką daugiau nei galvojau tikėtis. Taip, mes pasibučiavom ir aš nebenorėjau jau jo paleisti. Iki šiol laikau širdyje, kiekvienoje ašaroje jausdama jį.

Taigi, mes pradėjom susitikinėti, bet niekad neapibrėžėme savo santykių. Dabar manau, kad jis mane laikė labiau mergina, su kuria tiesiog susitinka. O jis man buvo kažkas daugiau. Be to, kad jis buvo velniškai gražus, mane visiškai patraukė jo vidus. Iš tikro, jis mokėjo elgtis su merginom, žinojo, ko joms reikia ir šiaip visą laiką iš jo jaučiau tik gerumą.

Jau buvo praėję maždaug 1,5 mėnesio, kai mes viena kitą pažinojom ir jo buvimas UK ėjo į pabaigą. Taip jau atsitiko, kad vieną vakarą aš buvau su kitais žmonėm klube ( su Jo pažįstamais iš Meksikos, su kuriais aš gerai sutariau) ir visai nesitikėjau jo ten išvysti. Ir kai jis pasirodė, jo žodis „ hi“ mane sustingdė. Aš su juo mažai tekalbėjau, tiesiog negalėjau, kažkas viduje man neleido. Iš tiesų, jis man per daug patiko, kad sugebėčiau save kontroliuot. Tą vakarą aš šokau klube su savo draugais, o jis šoko su savo. Aš galėjau tik stebėt, kaip jis laiko apkabinęs 2 kitas merginas. Bet aš tada žinojau, kad jis neapkabina jų taip, kaip apkabina mane. Juk aš žinojau, kad esu jam svarbi. Naktis baigėsi tuom, kad visi tiesiog išsiskirstė namo…

Page 2 of 2
rahwr (archyvas)

Nesureikšminkit tokių dalykų. Jei jis iš tiesų būtų tas lemtingasis, tas pats pačiausias, manau jokie dalykai, atstumai ar dar kas nesutrukdytų

imbroken (archyvas)

Sakau iš patirties, laikas viską užglaistys. Po mažiau nei metų, daug mažiau viskas turėtų atsistoti į senas vėžias. Sakau iš patirties

amberelis (archyvas)

Neskaiciau visko, bet as tau pasakysiu is savo patirties, negalejau zmogaus ismesti is savo galvos 2 metus, bet kazkaip nejucia rozinis rukas nuo akiu dingo ir jo daugiau gyvenime nenoreciau sutikti, tuo labiau tureti kazkokiu reikalu. Mes visada kai susizavim ar isimylim idealizuojam kita zmogu, bet laikas tikrai isgydo bet kokias zaizdas, tau atrodo praejus 2 menesiams, kad jo nepamirsi visa gyvenima, bet tikrai pamirsi, na gal kada nors turedama vyra ir vaiku pagalvosi apie ji, bet tik tiek. Jeigu zmones iseina is musu gyvenimu, vadinasi jie savo misija atliko ir nera mums reikalingi, ateis toks, kuris savo noru niekada neiseis.

merilli (archyvas)

O reikalinga dėl to, kad kiekvienas žmogus įėjęs į mūsų gyvenimo duoda labai daug, ne iš karto tai supranti, ką būtent davė, bet laikui praėjus pažvelgi atgal ir supranti, jog viskas tik tik į naudą nes šiaip ar taip, viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Ir viskas gyvenime klostosi taip, kaip geriau mums patiems. Kad sustiprėtume, kad vidumi užaugtume, į viską žiūrėti kitaip pradėtume. Viskas gyvenime vyksta taip, kaip mums patiems yra naudinga, tikrai

Page 2 of 2