SMS,jis aš tai tylėjau dar kokius 2mėn net sms nes buvom pamenu labai nedrąsus, o tas tikrasis iš manęs ,,suskambo”, kai teko išlydėti į kelionę labai ilgam, tada jau su ašarom akyse išrėkiau, kad myliu gerai sakoma ,,suprasi, kai prarasi” tai tą akimirką dvejonių ar myliu jau ir nebekilo

Mes tai kažkaip neskubėjom, nes man prisipažinimai meilėj po mėnesio keistai atrodo. Tai po keturių mėnesių draugystės aš prisipažinau. Bet taaaip sunku buvo, todėl mano pasakymas skambėjo maždaug taip: “manatrodoaštavebiškimyliu”, ir tada vos ne apsiverkiau Tai labai apsidžiaugė vaikinas, sakė, kad jau porą savaičių vis galvojo, kaip man pasakyt, bet nedrįso, nes aš tokia biški… na, atžaroka galiu būt Žodžiu, gal ir ne pati romantiškiausia istorija, bet man labai faina

Mes tarsi abu žinojom tuos tris žodžius, kuriuos norėjom vienas kitam pasakyt, bet nei vienas nedrįsom pasakyti garsiai. Tik atsisveikinant po vieno pasimatymo jau ne į skruostą, bet į lūpas bučkį davė, o tada jis pasakė: “Nieko kito pasauly nematau – matau tik tave.”

Jėzus… kojos kaip želė pasidarė, širdis tik spurdėjo – susileidau kaip maža mergaitė. Tada aš neištvėrus pasakiau, kad myliu.

Aišku, tokia gan seilėta ir iki skausmo saldi istorija… bet labai įsirėžė į atmintį, nes čia buvo mano pirmoji meilė.

Kažkaip atrodo, jog merginos dažniausiai pirmos pasisako apie savo jausmus… Vaikinai drąsuoliai visur, bet kai ateina reikalai prie jausmų, tai jau merginos ima vairą.

Po 2 mėn. kažkur. Tiesiog gulėjom, jau ruošiamės kaip ir miegoti.. ir aš pasakiau: negaliu užmigti. Jis: kodėl?- Ir labiau apkabino. Aš: nes esu įsimylėjus tave.

Tuomet kelias sekundes tokia tyla, jau tada pagalvojau, kad viską sugadinau.. Bet man buvo atsakyta tuo pačiu. Jau tą vakarą įsiminsiu ilgai)

As isgirdau is jo lupu po keliu dienu pazinties Pirma mintis-“makaronus suka” ,nori aisku ko

Gal po menesio teko ir man tai pasakyti O po metu susituokeme ir jau 16metu kartojame vienas kitam

aaa,kaip gražu! smagu už kitas pasidžiaugti,nes už save negaliu

Maniskis man po gal 2 menesiu kokiu (nelabai pamenu istiesu po kiek laiko), kavineje bepietaujant, nubego ir nupirko gelyte, grizo ir iteikdamas pasake kad myli. O as po kokiu 9men draugystes sms zinute per kaledas.

Gražu skaityt! Aš dar niekam to nesakiau,kaip ir man niekas bet gal kitam gyvenime!

Po pusės metų, kažkaip su draugu gulėjom, jis kažkoks visai išskridęs buvo… Guli užsimerkęs, svajoja… Kadangi puikiai žinau, kad jis ne romantikas, ir jam tokie žodžiai žiauriai sunkiai tariasi (bet dabar jau nebe ačiū dievui), tai kažkaip leptelėjau “juk žinai, kaip smarkiai tave myliu”. Jo atsakymas buvo toooks romantiškas… “Mhm”… Esmė ta, kad po kiek laiko, kai kalbėjom jisai pats sakė, kad tikrai nepamena, nes jaučiu jau miegojo kaip tada jaučiaus įskaudinta. Aš pasakiau ir neišgirdau nieko… Beeeeet dar po kelių mėnesių išgirdau. Teko išpešti kaip reikiant. Gulėjom lovoj, jau ruošėmės miegoti. Ir pradėjau zysti “Kodėl niekada nesakai?”, jis ten pradėjo išsisukinėti, kad ir taip žinau, kam reikia sakyti, kad aš niekada nesakau… Aišku užsisukau, supykau tipo guliu, tyliai girdžiu tokiu mielu graužiu balsiuku…. Aš tave labai myliu, negaliu gyventi, neįsivaizduoju ateities be tavęs… O aš savam stiliui – jo, tu irgi neblogas toks tai dabar kai pasakau, kad myliu gaunu atsakymą pirmiau, kad ir aš nebloga visai miailė

@giedruyzas aš tave myliu!

po kokio pusmecio bendravimo (internetu) pradejo taip subtiliai kabinti, poto parase kad patinku ir kviete i pasimatyma

Gal pazinties antra savaite kai dar net nebuvom pora pasake kad mane myli. Pirma mintis buvo mazdaug “prasau pasakyk kad juokauji” nes isitikinus buvau kad neimanoma taip greit pamilti zmogaus. Bet po kokio menesiuuko as pati tai pajutau . Tai dabar tuoj bus metai kaip kartu jau

Draugas buvo pirmesnis. Aš neskubėjau, visai neplanavau pasakyti jam to paties, jei ne tos skruzdėlės… Vieną gražų vasaros rytą keliavau susitikti su savo žaviuoju princu, rankoje nešiau dėžutę keksiukų su dailiomis kremo kepurėlėmis. Nusimatė karšta diena. Vaikinas apsidžiaugė lauktuvėmis, kurį laiką pasinešiojo rankoje, o tada vardan patogumo nutarėme paaukoti gražiąsias kepurėles ir dėžutė nukeliavo į draugo kuprinę, kurioje neabejotinai turėjo susimaigyti ir apsitrinti. Gerai būtų buvę jei tik tiek… Sėdėjome pievelėje, kalbėjomės, akimis sekiau skruzdėles, vorele keliaujančias pro plyšelį į vaikino kuprinę. Kai vaikinas išsitraukė jomis aplipusią knygą, supratau ką jos ten veikė. Visi daiktai buvo aplipę ištirpusiu keksiukų kremu ir skruzdėlėm. Ausinės, telefonas, raktai, knygos, kojinės, dantų šepetėlis (naktį praleido ne namuose), viską traukė lauk ir valė tomis pačiomis kojinėmis, įjungęs dainą niūniavo melodiją ir dieviškai šypsojosi. Toks visiškai nerūpestingas. Toks laimingas. Žiūrėjau į jį ir galvojau koks be proto nuostabus mano mylimasis. Tada ir pasakiau pirmąjį “myliu”

Uuuu,net nusišypsojau! @giedrius88

Iki siol pamenu.. Gal po kokio menesio draugystes (pirmas ir jis man buvo ir as jam) Tai gulejom apsikabine ir jis taip svelniai i ausi pakuzdejo ”man atrodo as tave myliu” Issilydziau, bet nieko pati nepasakiau, tik stipriai apkabinau Kazkaip nenorejau, kad tai nuskambetu kaip, kad tiesiog atsakymas.. Tai tik po keliu dienu isdrisau pasakyti, kad ir man atrodo, kad ji myliu