Na saviški pažįstų kokių 10 metų, jis mano geriausios draugės brolis, tai visada sutardavom draugiškai, bet jokių ten meilių seilių niekada nebuvo.

Na ir prieš kiek daugiau nei metus nusprendėm trise butą pradėt nuomotis. Pagyvenom kokius 3mėn visi gražiai kaip didelė draugiška šeima, ir žiūriu kažkaip draugės broliukas man tai pusryčius pagamina, tai vakarienei paklausia ko norėsiu, tai kokių ledų lig tarp kitko nuperka ir panašiai. Dar po kurio laiko dar atviriau bendraut pradėjom, dažni pasivaikščiojimai , serialus kartu žiūrėjom, na jis jau man pasidarė toks žiauriai geras padrūškinas , apie jo jausmus kažkaip visai nieko net neįtariau , ir vat vieną vakarą sėdim žiūrim “Friends’us” , sakau arbatos noriu , o vietoj arbatos gavau bučkį į lupas ir žodžius” aš tave myliu” . Vat tada tiesiogine to žodžio prasme sėdėjau kaip pabučiuota kelias minutes šoko būsenos . Tada pabučiavau jį atgal ir nieko nesakius nuėjau į savo kambarį miegot. Nuo to laiko ir esam kartu beveik metus, nebuvo jokių pasiūlymų draugaut, nuo to vakaro abu supratom kad jau būsim pora . Vėliau praėjus kokiam mėnesiui laiko kalbėjom dar kartą apie tą vakarą ir jis pasakė kad tikrai rimtai mane myli, ir tai suprato maždaug po mėnesio bendro gyvenimo . Iki šiol stebimės kaip galėjom būt tiek metų akli ir vienas kito nepastebėt

Prisipažino po daug metų pažinties ir gal vieno mėnesio draugystės. Pamenu, jog pirmą kartą išgirdusi išsidergiau ir išsityčiojau iš jo kaip tik galėjau, nes pati dar nieko rimto neplanavau, o jis man čia meilėse pradėjo prisipažinėti, galvoju nu ir svaigsta, negi mane durnele laiko… Bet ne už ilgo ir iš manęs išspaudė šituos žodžius