mes su ja tikrai issikalbam, viska jai isaiskinau kodel as pykstu,kad amzinai priekaistauja del maitinimosi ir pastoviai kontroliuoja ,nors valgau tikrai daug ir sociai ,ir tuolabiau net nesu kazkokia anoreksike.su 1.63 ugiu,sveriu 57kg , bet tai jau nebeimanoma.as ja dar perspejau,kad jei nenustosi kalbet apie mano mityba ir toliau priekaistausi,nebesikalbesiu su tavim,tai vistiek nesiliove ir visa vakara zyze, tik kai ryte jau buvo geros nuotaikos priesingai nei kad takart,jau aprimo ir pradejo atsiprasinet,kad tikrai negraziai elgias.bet kaip galiu ateit ir apsikabint jei viskas pastoviai kartojas, tiesiog -NUOLATOS tas pats per ta pati 1)nepagristi mamos priekaistai>>>2)mano isterijos del to>>>>2)mamos atsiprasinejimas ir bandymas susitaikyt ir vel viskas nuo pradziu.. nera,kad as pykciau labai,(man apmaudu ir del to,nes verkdama savo nervu sistema gadinu, o tai po to atsiliepia visam organizmui-suaktyveja PA,pakiles pulsas issilaiko po kokia savaite del to geriu brangokus vaistus),bet tiesiog nesinori kalbetis,noris nuo jos atsiriboti ir nebendraut,atsakau jei ka paklausia,akiu nedraskau,bet pati be iniciatyvos bendravime,tetis isvaziaves,tai db dviese gyvenam bute-gerai kad bent ne vienas kambarys.zdz galvoju gal reiks pasirasyt kazkokia abipuse sutarti, su kartu nutartom salygom ..

beje,sry,kad tavo tema apstaciau savom problemom.

o tau autore,kad bent truputi atsigautu vidine savijauta patarciau neuzsidaryt namuose,o iseit i lauka,pabut saulej,vejyje,kad ir lietuj-gamta tikrai labai padeda zmogui.daznai pati megstu pasiimt dvirati,suni ir kazkur dviese ismaut,prie kokio vandens telkinio,ar tilto,kur nieko nera,ten pasijungiu muzikos,atsiguliu ant zoles,uzsimerkiu ir stengiuos pajust visus malonius gamtos prisilietimus kaip pvz saule siluma apgaubia oda,o padvelkiantis vejas truputi sudaro kontrasta ir oda igauna zasies struktura tokia su burbuliukais tampa ( ) ,arba kaip smilgos kutena kojas, kaip giliai galiu ikvept,sulaikyt kvepavima ir iskvept,kaip itemptivisus kuno raumenis ,o po to atplaiduoji,zdz ir dar visokie dalykai…..po kuriu griztu atsigavusi ir laiminga, gal ir tu pradziai pabandyk saviverte pakelt nuo to, gi kai esame laimingi – dideja ir saviverte

Sveiki. Nežinau, ar teisybė tai, ką rašote, bet iš jūsų kalbėjimo jaučiasi labai didelis dėkingumas MD merginoms. Savaime tai būtų gerai, bet man kažkodėl atrodo per didelio pasitikėjimo aplinka ir per mažos savivertės ženklas, taip pat aukos sindromas. (nepykit, jei aš neteisi – tuo geriau). Taigi, esat kaip liekna gėlelė, kuri kad pasitvirtintų savo egzistavimą, turi jaustis reikalinga, dėl to sudedat per daug vilčių į žmones, kurie apie tai nenutuokia. Taigi, sakyčiau, reikia stiprinti savo pasitikėjimą -stuburą- mokėti reikšti SAVO nuomonę, norus, atsisakyti, jei yra spaudimas iš aplinkos. Kartoju visų mintis – reikia pasitikėjimo. kadangi jo nusipirkti neina, kitiem reikalam, kaip suprantu, pinigėlių irgi nepakanka, siūlau eiti sportuoti. Salėje, namie, maratonai iki nukritimo:

1. Nėra laiko galvoti apie savo bėdas

2. Akivaizdžiai keičiasi kūnas, o tada atsiranda noras prisižiūrėti

3. Ugdoma valia

4. Po 3 savačių susiformuoja sveikas įprotis

5. Sportuojant vyksta pokyčiai smegenyse, skiriasi laimės hormonas. Taigi vietoj vaistų pirmyn, ir pradėti sveikimo procesą. O vaikinas – taigi jis net nenutuokė apie visas jūsų pastangas ir norus.

Sėkmės