Labai skaudi tema..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas,ilgai galvojau ar rasyti cia.. Zinau,kad neanonimiskai to net psichologui.. man si tema yra labai skaudi.. Mokykloje buvo is manes tyciojamasi LABAI,ta prasme ne visi mokiniai,o vienas bendraklasis buvo labai uzsisedes ant manes.. tyciodavosi kiekviena diena,bijodavau eiti i mokykla,bijodavau atsisukti ar tarti zodi.. Tiesa,baigusi mokykla pasikeiciau,sulaukiu nemazai komplimentu,puikiai atskiriu zmogu kuris yra grazus,o kuris nelabai,nepriskirciau saves prie tu “nelabai graziu” stengiuosi prisiziureti,nesu apkuni,nesioju xs dydi,ir esu tikrai normali,o kitiems netgi grazi,sprendziu is ju komplimentu,nuomoniu.. taciau tas siaubunas nenustoja manes persekioti,pamates draugams kazka sako,juokiasi,eidamas gatve pro mane irgi saipesi. bijau ji sutikti gatveje. ant tiek psichologiskai esu suzlugdyta per tuos visus metus ,kad negalejau paziureti savo vaikinui i akis normaliai,jauciuosi negrazi,nors taip galbut ir nera.. rasant kaupiasi asaros,tiesa sakant buvo klaiku.. negaliu savim pasitiketi,ziureti zmonems i akis,mama to niekada nezinojo, jo patycios buvo ziaurios.. bijau ji sutikti,bijau iseiti i gatve su mylimuoju,bijau,kad suzinos apie mano praeiti ir mane paliks.. esu labai jautri,todel buvo minciu viena karta ir zudytis,sitiek metu buvau stipri,kenciau visa tai.. noreciau tiesiog kad mane paliktu ramybeje,bijau iseiti i miesta,bijau,kad sutiksiu,visiems pasakoja apie mane blogai,toks ziaurus zmogus,nezinau kaip atgauti pasitikejima savimi jei negaliu pazvelgti kitiems i akis,ar kam nor taip yra buve? perdaug jau viskas susikaupe.. niekam nelinkeciau to pariti..
Zinau,kad neanonimiskai to net psichologui nepasipasakociau**
Kaip suprantu turi vaikina, tai negali biski jis pamokyt to nevykelio?
Pati esu tai patyrusi, žinau kaip tai sunku. Tačiau kol to vaikino nepamokysi, visa tai tęsis. Reikia užlipti ant jo skaudžiausios vietos.
nezinau kaip uzlipti,o jei uzlipsi dar labiau savo agresija rodys,tenoriu ramybes,labai bijau kad suzinojas mylimasis man paliks,tarkime mano mylimasis susijas su tuo isgama,netiesiogiai.. kasdiena gyvenu su baime.. neteisingas gyvenimas,jis aukstumose,neatsieme uz tai ka padare.. suvokiu logiskai kad esu psichologiskai sutraumuota,as negaliu ziureti mylimam zmogui i akis..
tai kodel tave paliks? Kaip susijes?
Nes tkras vyras snuki isdauzytu tokiam, o ne pana paliktu.
gal jam bus geda,kad is manes tyciojasi.. net nezinau,labai sunku, pradejau visko bijoti..per pazistamus bendrus
papasakok jam viska, turi suprasti tave, jei ne kam tau toks?:/
Deja, bet kol pati sau nepadėsit – niekas nepadės. Kuo Jūs labiau bijote, tuo tas agresorius labiau tarpsta – jis kaip šuo, jaučia baimę ir puola. Tai, aišku, parodo tik jo didelius kompleksus ir nepasitikėjimą savimi (kurį jis bando kompensuoti garsiai lodamas ir puldamas silpnesnius) ir Juns nepasisekė, kad pasitaikėt jo kely. Gyvenime turit išmokti vieną pamoką – gyvenimas vienas ir tik Jūs esate atsakinga už tai, kaip jį nugyvensit. Ar bijodama, laukdama blogiausio, drebėdama, nepasitikėdama savimi ir kitais, ar aukštai iškelta galva, kontroliuodama situaciją ir būdama savo gyvenimo šeimininke. Kaip sau padėti? Būdų daug – skaityti savipagalbos knygas, dalintis savo baimėmis su žmonėmis (draugais, artimaisiais) ir mokytis iš jų kažko teigiamo, kreiptis į specialistus (jeigu Jūs nesikreipsit, už Jus to tikrai niekas nepadarys)…
Grubiai tariant, turite du pasirinkimus – arba Jūs nugyvenat visą gyvenimą, leisdama kitiems žmonėms kontroliuoti Jus (nebus šitas agresorius, bus kitas, net neabejoju), arba suimate save į rankas, randate pagalbą ir mokotės gyventi savo gyvenimą taip, kaip norite pati.
Jei geras ir normalus tavo vaikinas, tikrai del tokios priezasties nepaliks..tikrai nera del ko palikti, patikek. Tau butina kam nors isipasakoti, kas realiai galetu padeti. Paanalizuok savo vaikino elgesi tavo atzvilgiu, jei jis gerbia ir myli tave, yra atsidaves ir tave globoja, tikrai nebijok jam pasipasakoti..tiesiog isliek savo skauduli, kad sulauktum realaus supratimo ir pagalbos. Jei jis geras zmogus, tikrai tau pades, nes tokia situacija negali testis..o tas isgama, mato, kaip tu jo bijai, tai ir nepalieka ramybej. Butina tai stabdyti, kitaip tikrai prives prie kokiu nesamoningu zingsniu. Jei vis tik nepasitiki savo vaikinu, manau, vis tik reiketu pabandyti pasikalbeti su psichologu. Sie specialistai labai kompetetingai padeda atsikratyti visokiu baimiu ir nepasitikejimo savimi, be to, ju profesija ipareigoja laikytis konfidencialumo, taigi tavo bedos daugiau niekas nesuzinos, o tikrai pades, patikek.
jei papasakosiu tada visiskai nebepasitikesiu savimi,bijau nustoti jam patikti,bijau ,kad nesupras,nors draugaujame ilgai,jis supratingas,geras,bet perdaug uzsikompleksavusi esu,slepiuosi nuo visu… labai sunku. ir istiesu labai ilgai tai kenciau,stebiuosi,kad sukuriau tema cia ir issipasakojau. ziaurus zmones siais laikais. jei jautresnis zmogus tai gali to ir neistverti tikrai.. bet laikiau viska savyje ir tai atsiliepe mano ateiciai.. tenoreciau buti laiminga,nuo nieko nesislepti..
esme ta kad visak gali suzinoti mylimojo seimos narys,manot jis mane suprastu? taip jis geras.. bet butu taip geda pries jos eima,neduok Dieve jo draugai suzinotu.. tikrai skaudu,kad ir pati klaidu praeityje padariau ir atsirado toks ziaurus padaras.. o svarbiausia jam nieko neatsakydavau,nieko.. nes bijojau,o jis zemino mane visos klases akivaizdoje
Labai gerai, kad sukūrėt temą visų pirma. Tai ką laikot savyje yra “paslaptis žudikė” ir jums labai praverstų kam nors išsipasakot. Jei norit, parašykit į pm Padėsiu, kuo galėsiu.
Labai pritariu artitoli postui.
Taip ir nesukratau, ką padarėte, kad iš jūsų tyčiojasi?
Tyciojosi is mano isvaizdos,nors nebuvau negraziausias vaikas pasaulyje,o baigus mokykla viskas pasikeite.. bijojau keistis del patyciu,buvau pasidaziusi plaukus ir is to pasityciojo,jus nei neisivaizduojate ka man teko patirti,supras tik tie,kam teko tai patirti.. maume- aciu labai uz palaikyma
Kol matys, kad bijai, tol ir baugins, nes tokie fruktai megaujasi, kai ka nors gasdina. As manau, kad reiketu pabandyti kaip nors susiimti ir parodyti, kad tu dabar laiminga, saugi ir tau jis dzin ir viskas kas buvo anksciau. Pabandyk isbraukti is savo gyvenimo baimes kupinus laikus ir megaukis gyvenimu su savo draugu. Jei baisu sutikti ta menkysta, venk susitikti ji arba kaip psihologai kartais pataria – isivaizduok ji mintyse kaip nors juokingai (su didelem zuikio ausim, arba inkscianti maza suneli prisiusiojusi viduryj kambario…) Bus lengviau Laikykis, nosi aukstyn. Niekam neleisk saves zeminti.
esu padariusi klaidu mokykloje su apranga,makiazu,bet manes mama nemoke,o paciai mazai dar nedaejo,todel labai skaudziai nukentejau
Dabar tiesa sakant i mane atkreipia demesi net vyrai vaziuodami masinose,ne karta sulaukiau tu signalu,pasisveikinimu,pradejau prisiziureti figura,pradejau normaliai dazytis atitaikytas makiazo pagrindas,is dalies tai ir as padariau praeityje klaidu,bet.. nejaugi mano VAIKYSTES klaidos turetu sugadinti man visa gyvenima? noreciau pabegti i uzsieni,kita miesta,bet butent siuo metu nera galimybes..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
