Liūdna ir tuščia
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nežinau kas yra,nusibodo mokslai, sukrėtė netektis, pažvelgiau į pasaulį kitaip, kasdien tas pats, žmonės mane liūdina, planai žlunga, atrodo kad niekam nerūpiu ir taip nusibodo gyvent, kad norėčiau užmigt ir atsikelt po 5 metų. Nežinau ką daryt, nieko pozityvaus neįžvelgiu, nusibodo galvot, filosofuot kai viskas netikra, kai darai, nes reikia taip daryti, nes tokios normos… Ar jūs taip nesijaučiat? Net nežinau kam skirta ši tema, tiesiog niekas manęs negirdi arba nesupranta, verkiu beveik kasdien dėl visokių smulkmenų, nusibodo, bet nežinau ką daryti
Ačiū, jei petskaitėt
Depresija? Marš pas psichologą
man tas pats
Parašykit tada iš kart gerą psichologą, tik bijau kad ten nuėjus nepasakysiu nei žodžio tik verksiu
Po savaites praeis siulau susitikti daugiau su kokiais draugais, pasizmoneti, sutiksit nauju zmoniu,tai grazins gyvenimo dziaugsma
siūlau pamedituoti (nebūtinai kaip ten pagal normas, mano meditacija rami muzika garsiai, daug žvakių, guliu ant žemė ir tiesiog negalvoju) taip pat nebijot ir nukrypimų nuo normų, Kas sakė, kad visos normos teisingos? Pabandyti išsireikšti kūryboje čia man irgi būna kartais tokia būsena, bet greit su ja susidoroju
Sunkus tas ziemos pabaigos laikas, visi depresuoja, liudi, jau norisi silumos ir saules, imunitetas nusilpes. Reikia kovoti, stengtis kontroliuoti nuotaika, daugiau sypsotis ir ziureti pirmyn, o ne atgal.. Siulyciau nusipirkti geru multivitaminu, man padeda.
Kuo toliau, tuo labiau nusivyliu savo draugais, laikau nuoskaudas ir nebetikiu jais, nenoriu su jais nieko veikt ir iš vis žmonės retai man teikia džiaugsmą
Lygiai tas pats. Siūlau paskaityt temą apie minčių galią, savitaigą ( ) , gal padės Man per pora dienų nežymiai padėjo, tikiuosi dar geresnio emocinio pokyčio po mėnesio ar dviejų
Normos ir yra neteisingos, bet pavyzdžiui turiu parašyti darba, kad lietuvių kalba yra didžiulė tautos vertybė, o man atrodo, kad lietuvių kalba yra nesvarbi, nesvarbu kokia kalba kalbam, nes kalbos funkcija yra tiesiog susikalbėt. Taip nieko neparašau, reiškia nedirbu, paskui prisiverčiu, prieštarauju pati sau ir dvasiškai jaučiuosi stovinti vietoje
bet juk temoms gali prieštarauti visada tik atrask svarių argumentų manau mokytojai/dėtytojai žiūrės daug palankiau į originalų darbą, bet nuoširdų (jei tik sugebėsi įrodyt) nei į atliktą atmestinai ir per prievartą, Be to temos formuluotėms nebūtina visada pritart.Mus mokytoja ir skatina ieškot prieštaravimų visuomenės normoms, bet dažniausiai mes pritariam
O jei neturi minčių tai temai, galiu pametėti pora (nors pati irgi nemanau, kad kalba tai vertybė) : kalbėdami lietuviškai parodome pagarbą protėviams (tai jų kalba), kalbėdami puoselėjame tautą (nes tauta – tai kalba, papročiai, žemės), kalbėdami išlaikome savo savitumą ir unikalumą (niekas daugiau nešneka tokia kalba; mūsų kalba – viena seniausių) Gal padės kažkiek
iseis Lilit is tavo zenklo – viskas pageres, viskas pageres manau turbut periodas toks…kai kad ir ko pasiimtum ar noretum, net neiprasciausioj vietoj – krenta is ranku…
Ačiū, kad taip nuoširdžiai stengies, bet čia tik kaip pavyzdį daviau
kalbos funkcija ne susikalbeti – o gebeti komunikuoti cia kaip paziuresi, siaip ilga tema diskutuot daug galima mes net savo kalba gimtaja nesusikalbam tarpusavyje su daugeliu – tad pazvelk kitaip i ta tema
Na užkliuvo lietuviu kalba, jei tektu ilgesnį laiko tarpa gyventi ten kur niekas nekalba lietuviškai tada suvoktum, kokia nuostabi ir graži mūsu kalba kokios gražios eilės, pasakos ir sakmės.
Kai liūdna pasikalbek su mama, ar artima giminaite, kartais tavo liūdnasys ateina kai nesulauki dėmedio iš kitu, bet gali pati parodyti dėmesi, paklausk savo mamos ka ji veikdavo būdama tavo metu , kai budavo liudna, ir nebudavo nei kompiuteriu, nei plazminiu TV, nei prašmatniu parduotuviu, ir ” protinguju” telefonu gal praskaidrinsi nuotaika isklausydama istorijos ir sau ir mamai
P.S. Būtinai pavartok B grupes vitaminu, na ir multivitaminai pades!!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
